Odisėjo keliu
Nedaugelis iš mūsų
Pakartoja kelią Odisėjo -
Nedaug namus palikę
Leidžiasi į mūšį dėl draugų
Ir garbę paverčia idėja,
Dėl ko ir žūti būna nesunku.
Labai dažnai pritrūksta laiko,
Kai neša buitį, o ne būtį -
Tai, kas amžina, ant drebančių pečių,
Nes bijosi nepalankaus likimo-vėjo,
Kiklopo vienaakio, kurį gali įveikti,
Jei ne narsa, tai gudrumu...
O neišgirstame dainų sirenų,
Jei namų slenkstis būna per status.
Ir nepajuntam švelnaus žvilgsnio
Nausikajos, kuriai nesvetima aistra
Ir Moters amžina dalia
Ir priedermė darbščios kūrėjos,
Neužsukam į Kirchės nuostabios namus.
O virš galvos dievybė sklando-
Tam, kas prisikėlė, malonės, išpirkos Dievų.
Tik tas pasiekia išsvajotą krantą,
Kuriam paklysti būna nebaisu.
Didžiausia Dievo dovana-tikėjimas,
Kad net ir ubagu parėjęs
Atrasi tai, ką palikai išėjęs-
Išsaugotus širdy jausmus.
2008
http://ona-eiles.blogspot.com
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: