Nė žodžio neištart
Tapatybės susimaišė, pašaukimas lipt į maišą
Man primygtinai įsakė ir nė žodžio neištart
Apie savo brangią gėlą, kurią auginau kaip gėlę,
Tebijodama pigumo lyg muziejuje pop art.
Bet tai dar ne vienišumas, jeigu puslapio viešumas
Ašaras paverčia perlais, netrukdydamas bendraut
Net su nepažįstamaisiais, jiems padavus kriaukšlį maize,
Tiktai lendantiems į sielą atsikirst trumpai – go out.
Nuo išorinio vidinį skiria tik ranka ledinė,
Nepatyręs nežinosi, – išėjai ar sugrįžai,
Bet bausmė už šitą nuodėmę, jog levandų kvapą uodėme
Ir sandalmedį, ir rozmariną atsakys, jog per mažai
Dar težinom apie būtį, žadinantį mus skambutį
Į meteoritų griūtį ir gilias juodas skyles,
Ilgą uodegą kometos vienąsyk per šimtą metų,
Bet mes apyniais pavirsim ir liepsnelės mus sules,
Pasisotins devynbalsės ir į sąmonę mums belsis
Nendrinukė ežerinė, kad sugautas ešerys
Jau kitų žvejų laimikis, pasidžiauki, nenumyki
Mylimasis, kad ne slieką mūsų jis sūnaus praris.
Tad tik viskas susapnuota, kad yra mirtis, nes puotą
Tokią kelsim šiam pasauliui, kaip ir mums kiti kadais,
Kai surikom atsiskyrę nuo Mamos, bet baltas kiras
Trykštels pienu iš krūtinės ir pasotins pažadais.
1998 09 17
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: