Kasdiena
Gelsvų rugiagėlių lietus
į sterblę byra.
Raudonas rytmečio dangus
užbraukia tylą,
Kurią vargonais pasitiks
rytiniai paukščiai –
Jie suplasnos ir jiems teliks
lediniai aukščiai.
Esu žmogus be jokio sparno,
įsikniaubęs
Į mėlyną pagalvę,
kuri liaujas
Būt atrama
apniukusių minčių.
Už lango šlamesį sparnų
girdžiu...
Geidžiu nubusti,
bet iškritusi rasa
Nuprausia rytą ta pačia
vėsa.
Keliuos, prausiuos, einu
ir vėl gulu,
Tik iš sapnų vis nebeišeinu.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: