Tu pats
Kaip išsigandęs paukštis,
Paniręs iki kelių vandeny,
Blaškydamasis čiauškia,
Tarsi norėtų, kad išgelbėtų kiti.
Pavargę akys žiūri,
Kaip iškankintam židiny.
Esu jam uždraustasis vaisius,
Ar kelią gi parinko jam kiti?
Ištaurinta karšta širdis...
Kiek laiko užmaršty.
Sava našta sunkiausia, nes jauti,
Kad nenumes tau jos kiti.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: