Kamelija
1
Jos kimono išmargintas šikšnosparniais,
ją nupiešė japonų dailininkas
kažkada
prieš porą šimtmečių.
Iš veidrodžio
juodais lakuotais rėmais
jos akis išimčiau,
kad tamsoje šypsotųs.
Po pudra ir po dažais lyg nokstantis
naktinis persikas jos veidas.
Teptuku įkūnydamas sapno personažą,
gal pats pamilo ją – į nieką nepanašią,
nešiną
kvapiu arbatos puoduku
tai mėnesienoj, tai šešėly –
tirpstančią ir filigranišką
lyg žavią liūdną raganą
tą, kažkada taip geistą
keistą
geišą...
2
Tu akmuo, kamėja, kamelija,
tu bekvapė balkšva gėlė,
neapykantoje ir meilėje
tavo šaknys many gilės,
tu iš sapno kamelijos medis,
aš nemoku tavęs nupiešt –
ant vandens ir ant stiklo merdės
tik skaidrus atspindys lyg prieš
prabudimą, lyg prisilietus
prie snieginių pečių, nekaltai
nuskinta
– plauna stiklą lietūs,
balzgani debesų kalnai.
3
Kaip juokiasi tavo akys!
Bet jos po dujokauke.
Kaip juokiasi mano akys!
Bet jos jau jokiai
komedijai ar tragedijai nebetinka –
per kaitrą saulėtas mūsų mansardos tinkas
įskilo nuo tolimo bandomos bombos sprogimo.
... Dabar abu pagailėkim negimusio,
nes tėvas negali nuplėšti nuo veido dujokaukės,
nes motina guli ant kalkių nuoga ir be kaukės,
nes prakeiksmą grojantys miestai
lyg pragaro chorai
mus amžiams atskyrė.
Palikim kapeikų programai.
Vaičiūnaitė, Judita. Gatvės laivas: Eilėraščiai. – Vilnius: „Vyturys“, 1991.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: