Begalinė jūra
Aklinoje tamsoje begalinė jūra ošia,
Jausmingom bangom ji mus svaigina,
Klastingoje meilėje įžadus gramzdina.
Tikėjimo laisve ji vadovauja,
Nuolatos ištikimai jausmams pasiduoda
Negalėdama pratart ne žodžio
Ji atsimuša į kopas ir rauda.
Mažoji smiltele, nukritai šalia,
Smėlynai suošė svajingai.
Ilgesio mėnuliai, nuo jūsų vanduo liepsnoja,
Sudužta bangos uoloj didingoj.
Likimas žmogų mėto vėto,
Nebežinai, kas tikra, o kas ne,
Ir vėl pasklidusi griausmingai,
Parausta brėkštanti aušra.
http://braskiniscinamonas.blogas.lt
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: