Liūdesys
Kartais aš myliu gėlę,
Ir vis tikiu ja tarsi fėja,
Ji kalbės kol nuvys,
Kartais aš vėl laukiu kol ji pražys.
Nekenčiu aš tik tai vėjo,
Kam jo laukti, gal išėjo?
Kai jo reikia nebėra,
Atsiranda tik tyla.
Kartais jis būna švelnus,
Šnara barsto jis pūkus.
Ir paklausia ko liudžiu,
Bet aš nieko negeidžiu.
2007 06 22
LKTM0427
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
