|
Akimirkos sentencija |
|
|
Niekada nestovėjau, kai galėjau sėdėti, ir niekada nesėdėjau, kai galėjau gulėti. |
|
|
V. Čerčilis |
|
|
|
|
Draugai |
|
|
|
|
Reklama |
|
|
|
|
|
Mamai
Užpustė laikas metelius vaikystės,
Obels žiedais nubyrėjo dienos.
O, kad galėčiau pas mamą sugrįžti,
Jai dovanoti geltonas purienas!
O, kad galėčiau dabar pasakyti:
„Mieloji mama, ilgiuosi tavęs."
Ir Motinos dieną - ankstyvą rytą
Skirti jai mažą dalelę savęs.
Daugel pavasarių kregždėm nuskriejo,
Daug nužydėjo gražiausių gėlių,
Nieks niekada taip manęs nemylėjo,
Tik gerasis Viešpats ir mamyte, tu.
Baltrušaitienė Genovaitė
2000 04 28 http://www.jezus.lt
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
|
|
|
|