Apleisti miškai
Kažko taip visada vilioja
Apleisto miško senbuviai stuobriai-
Kempinės tartum velnio koja-
Atžagariai kanopos nušleivoję ,
Kiti lyg šypsos pro ūsus gudriai...
Kelmai lyg raganos ant šluotų
Tarp išlytų ,sudžiuvusių šaknų...
Matai tarsi mundurą ,dar jaunystėje dėvėtą ,
Ant samanom apaugusių, žalių kemsų.
O pabandyk tik prasibrauti pro eglyną-
Tuoj sausos šakos išbadys akis ,
Todėl įveikti baimę noras ima
Beklaidžiojant po vienišus,
Niūrius miškus.
2008
http://ona-eiles.blogspot.com
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: