Nakties vizija
Tas vakaras toks keistas man atrodė,
Be gatvių rūko be šviesų.
Mane žvaigždėtas skliautas naktį guodė,
Pradingdavo šešėliai už namų.
Pašiauštos pušys skalbė savo rūbą,
Ir merkė plaukus, atgailos versmėj.
Nusinešė naktis neaiškų rūką,
Ir dingo greitai tamsioj duobėj.
Pažėrus auksą, spindintį smaragda,
Surinkusi lietaus stambius lašus
Paslėpusi nakties tamsybių raktą,
Nusinešė į tolimus kraštus.
Ir liko vėjas, vienišas paklydęs,
Beklaidžioja lyg šiolei jis rūke,
Pramerkia akį pilnatis sudilęs,
Palieka vėjo aimanas sapne.
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
