Gimtieji namai
Kaip visada namo skubėjau
Per slidų molį
Ir šaltas,miegančias pusnis.
O !Kaip kvepėjo žemė-
Nesustojau ,bėgau-
Ką tik sudygusia žole ,
Baltaisiais dobilais...
Per skruostus ašaros riedėjo
Ir nežinia ,kodėl verkiau-
Taip artimi langai
Net iš toli švytėjo ,
O slenksčio peržengti
Man niekad nereikėjo,
Nes durys lieka atlapotos
Dėl manęs-žinau.
Ir eidama gyvenime
Suklupti visada bijojau ,
Kad neįskaudinčiau ,
Nebūčiau sąžinės našta saviems.
Bet akmenys dažnai
Pakliūdavo po kojom...
Šis jausmas pasilieka
Amžinai.
http://ona-eiles.blogspot.com
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
