Nespalvota fotografija
Šį eilėraštį rašiau įkvėpta J.Marcinkevičiaus ir V.Kernagio.
Kažkur, paklydusi tarp laikmečių ribų,
Sena senamiesčio plyta byloja: –
Kad kas prabėgo – nesugrįš.
Įamžintas sustoji sostinės centre
Skanuodamas istorinį peizažą
Ir kurdamas memuarus.
Kaip ir prieš visą amžių –
Pasikeitė tiktai žmogus,
O visą kitą išrasta:
Ir meilė, ir neapykanta, ir bučinis, ir šypsena...
Ir tau pavasaris, ruduo, žiema tiktai
Primins iš naujo viską vėl ir vėl,
O karuselei apsisukus grįš atgal į tašką,
Deja, tik, kad komerciškai kartos praeitą amžių.
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
