Langas - paveikslas
Šypsos mėnuo, saulė
iš žiedo akies.
Girdis bičių dūzgimas.
Kažko lauki,
kažko tikies,
o ant stalo guli,
seni žurnalai, laikraščiai.
Obuolus valgai.
Geri karštą kavą.
Dūzgia seni,
nauji aviliai.
Dūzgia,
kad tave įtikintų,
kad ir jie pilni -
meilės, medaus.
Pasigirsta verksmas
giliai, širdyje.
Šalia miško keliūko
aviliai. Dar ne greit išauš.
Ir netrukus,
šalti vėjai,
vyšnių, obelų šakas
palauž.
Pakvips obuoliais, kriaušėm -
senos palėpės.
O už praviro lango,
keistai, įtariai žiūri,
vyšnių, šermukšnių uogos.
Kreivas, paliegęs beržas
grumiasi su Mirtimi.
Šaižus, įroniškas,
juodvarnių juokas,
ties apnuogintu,
vasaros petimi,
ties dosnia
žiemos krūtimi.
Pirmos šalnos.
Atstos pagaliau
žemi, šėmi debesys.
Ir leki darban,
nerami,
nusitvėrus krepšelį,
verkiantį vaiką.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: