Paveikslas
Čirpiantys vyriai už garso erdvės,
Vieniši, melancholiški miesto vežimai.
Ir tylėt nėr kada, net kai randas naktis
Vis tas pats ir tas pats mintyse- sumaištis.
Užrakintus padangėj sugriautus vartus
Piktas rudenio vėjas atvėrė
Ir prapliupo lyg ašaros šaltas lietus
Ant dar šviežio grafitinio plėmo.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: