Paveikslas
Čirpiantys vyriai už garso erdvės,
Vieniši, melancholiški miesto vežimai.
Ir tylėt nėr kada, net kai randas naktis
Vis tas pats ir tas pats mintyse- sumaištis.
Užrakintus padangėj sugriautus vartus
Piktas rudenio vėjas atvėrė
Ir prapliupo lyg ašaros šaltas lietus
Ant dar šviežio grafitinio plėmo.
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
