Malda
Aukščiausios jėgos, aš kreipiuos į jus ir vėlei,
Bandydama palengvinti nežemiškas kančias.
Kodėl sužlugdėt tai, kuo taip aklai tikėjau?!
Kodėl nužudėt viltį ir svajas?!
Tapiau vaivorykštę, bet spalvos buvo tamsios…
Girdėjau paukštę – ne giedojo, verkė ji…
Juokiaus nakty, bet liūdnas buvo balsas…
Žvelgiau į saulę, bet mačiau tik skausmą jos širdy…
Ir niekas niekada nesužinos, kaip man nelengva,
Nes niekam neatversiu savo verkiančios širdies!
O, viešpatie, grąžink man tai, kas buvo šventa,
Suteik stiprybės žengt tolyn, suteik vilties!
II kursas KP-7 grupė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: