Paleistuvė
Štai kryžius,
O šalia - aš...
Rymau po kojom
Nukryžiuotojo.
Ta pati paleistuvė,
Kurią buvo pasmerkę
Užmušt akmenimis.
Tyla tokia tyla...
Girdisi aimanos,
Pervertos širdies -
Aistra gyventi!
Tokia kančia
To prie kurio glaudžiuosi.
Ir netikinčios maldos
Nepasiekė kojų
Pervertų vinimis.
Ir širdies iš kurios teka
Gyvas kraujas...
Tada ir aš buvau kitokia.
Tą, kurią drabstė purvais,
Šaukė keikė ir teisė!
Tik Tu vienas tematei
Mano kančią.
Ir atjautęs bučiavai
Mano sielą.
Tik Tu vienintelis
Mano Gelbėtojas.
Gęsta žiburys,
Kančia jau nepakeliama.
Užmiegu su viltim,
Kad atsikelsiu!
Prikels pavasaris,
Prikels ta pati aistra gyventi.
Ir ta pati paleistuvė
Rymos prie Tavo kojų.
Ir nebus nuvilta.
Nes turiu Tave -
Eisiu ir dar daug kartų
Glausiuos,
Maldausiu: “Išgelbėk mane!“
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
