Kai kūkčioja siela
Ir džiaugiuos, ir stebiuos – tarsi vaikas,
Atsivėrusį gyvenimą apkabinti bandau
Ir žiūriu, kad neapglėbia rankos –
Pravirkau, pravirkau
Laimės ašarom.
Laimės ašarom kūkčioja siela,
Virš gyvenimo sklando Dvasia.
Kas išpasakos, kas gi, o Dieve,
Kiek gyvybės yra Tavyje?!.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: