Dievo gailestingumas
Aplinkui tylios rožės gailiai verkia,
Kad niekas jų į savo širdį nepamerkia
Ir nepražysta jos skaisčiai rodonai
Nors Dievas įžengia į mus per duoną.
Atleisk mums, Viešpatie, mylėt nemokam,
Tik per dienų dienas sau šokam, šokam,
Kažką vis dirbam, lekiam, skubam,
O vakarais iš skausmo laipiojame lubom.
Kažko vis ieškom ir nurimt negalim,
Pamiršdami išgydančiąją Tavo galią.
Bet Tu vis vien nuplauni vandeniu, krauju pagirdai,
Kurs trykšta iš žaizdos pravėrusios Tau širdį.
Ir duodi savo meilę mums, kad tęstųsi gerumas.
Šventai, galingai, amžinas gailestingumas!
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
