Širdies žodžiai
Žmogau, ko susimąstęs taip žvelgi į tolį,
širdyje vėjas blaškos neramus
Prisirišai prie baimių, liūdesio ir šalto vėjo,
ir negali pakilti aukščiau jų
Tu žemės aitvarus padovanoki,
tik pasilik pavasarius gėlėtus, kvepiančius medum
Palieski vasaros saulėlydžio ramybę,
ir įsileiski meilę dangišką širdin
Priglausk ir apkabink gražuolį beržą,
širdim ir bučiniu sultingu susiliek
Pajusk šaknų pulsuojančią galybę,
kad vėjas jo nemyli netikėk
Balta sermėga pasipuošęs,
su garbanėlėm išsidraikiusiom žaliom
Juk prie tavęs taip meiliai tuokias,
ir išsiskyrę rauda paslapčiom
Tavos gyvybės baltas vynas - šventas,
kaip donoras tvirtybę, suteiki visiems
Ateisiu pas tave kaip būsiu menkas,
kada širdis iš laimės džiaugsis, ar kentės
Žmogau, gyvenk pavasariu saulėtu,
auksine vasara, rausvais rudens sapnais
Ir jei širdin žiema dažnai ateina,
tai pasimelsk po ANGELO baltais sparnais
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
