Dievo gailestingumas žmogui
Buvau susmukęs aš ant žemės,
Šliaužiau kaip kirminas baisus.
Buvau nereikalingas niekam,
Pažemintas visų žmonių.
Patyriau daug baisių dienų,
Tokių, kurių pikčiausiam priešui nelinkiu.
Norėjau, kad sutraiškytų kas nors,
Tą baisų kirminą - mane.
Mačiau tik nykią tamsą visada,
Nes nežinojau kas yra šviesa.
Kritau bedugnėn palengva,
Kol trinktelėjau visiškai dugnan.
Bet vieną dieną pasirodė angelas,
Paguodžiantis mane, stiprus.
Ir taip tvirtai jis man pasakė,
Ne kirminas gi tu, esi – Žmogus.
Tas gailestingas angelas – Jėzau, tai Tu.
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
