Dievo Gailestingume
Dievo Gailestingume, Tu trykšti iš Tėvo būties gelmių.
Visą gyvenimą, nuo pat kūdikystės į Tave einu.
Kai klupdavau, Tu imdavai mane ant rankų ir laikei savam glėby.
Net ir tada, kai apnikdavo mane nevilties naktis niūki.
Keliaujant šiam nuostabiame pasauly, Tavo skirtu man gyvenimo keliu,
Vien tik troškimas būt šalia Tavęs man tampa žiburiu šviesiu.
Kiekvieną rytą mane pasitinka brėkštanti nuostabi aušra
Ir Tavo saulė šviečianti man, ir vis kita – nauja.
Kai pažvelgiu į gamtą, žemę, dangų – jaučiuosi kaip užburtas
Jaučiu didžio menininko ranką, kuri vis nesiliauja kurti.
Tavo Gailestingumas trykšta didį, šiltą, gerą, begalinį srautą,
Kurį kiekvienas žemės, jūros ir dangaus gyvūnas jaučia.
Net kai mirties galybė taps man apsiaustu,
Dievo Gailestingume, žinau, kad būsi su manimi kartu.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: