Dievo Gailestingumas
Kaip sunkume atrasti laimę?
Ir kaip giliai ji užkasta?
Nusvyra rankos ir silpnumas
Dažnai mus nugali... bet NE!
Aš pakeliu akis į dangų,
Į maldą įpinu skausmus -
Visus visus...
Ir klystkelių lanku suveržta galva
Jaučiu, kaip jautė Jėzus,
Įsmeigtus dyglius.
Nuo šito momento, o Jėzau, Tavo kančią
Po truputį imu suprast,
Nes tik pasidalijime naštos,
Kad ir beprasmės,
Tikriausią džiaugsmą galima atrast.
Staiga, pramušęs storą dangą,
Prapliumpa ašarų lietus...
Ir šniokščia, merkia, plauna randus,
Kartu nulauždamas dyglius.
Ir pamažu šviesa artėja:
Atsargiai , blausiai, pro rūkus...
Kad neišgąsdintų. Lyg fėja...
Ir vilties kvapas - toks svaigus!
Iš susigūžusio paukštelio
Pakils aukštyn atgimusi siela!
Vietoj dygliuotojo vainiko -
Sandoros juosta horizonte nutiesta…
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: