Kaip žarijas, aš surenku
Kaip žarijas, aš surenku
akimirkas -
tuos džiaugsmo ir ramybės
trupinius -
ir sužeriu į širdį,
kaip į židinį,
kad meilėj Tavo degčiau
kupinas
Tavosios Dvasios - to ugninio
Vėjo,
išdeginančio pyktį, baimę,
nerimą,
švelnaus ir išmintingo
Patarėjo,
užpildančio dangaus džiaugsmu
gyvenimą
ir teikiančio naujų jėgų
kasdieną
pamilti savo kryžių, kaip
išganymą,
ir Tau aukoti akmenį
kiekvieną,
kur suklupta - ir keltis į
gyvenimą,
kur dovanoji man brangias
akimirkas -
tuos džiaugsmo ir ramybės
trupinius -
ir aš laimingas, kad esu
taip mylimas,
ir Tavo meilės ilgesio
vėl kupinas.
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
