Tikėjimas
Išeisiu pro duris
ir žvakės neužpūsiu.
Vilties viltis,
kurioj gal neuždusiu,
rusens ilgai,
lyg krosnyje medinės
lentos galai
sunarstyti po vinį.
O vėjas žais,
vis erzindamas liepsną.
Jausmai įkais –
ir kas išdrįs paliesti
aštrius kampus
liepsnojančiųjų šukių,
kai kris lietus
ant pienių baltapūkių.
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: