Viguti mielas, rida rida jojam?
Viguti mielas, rida rida jojam?
Ant kelių sėsk man, mylimas berniuk!
Vaiku atgimsta siela ir mintis manoji,
tol žaisim mudu, kol reikės tau gult.
Tik su tavim randu vaikystės dangų,
pamiršęs visa, kas taip širdį slegia.
Duok pabučiuoti rausvą skruostą brangų,
duok pažiūrėt į akutes rudąsias!
Eikš, pasirodyk, koks užaugai didelis, mielasai!
O, tas žavus rankučių apvalumas!
Šypsniu nušvinta skruostas raudonasai,
burnytės tavo kas tai per gražumas!
Žolynų žiedus išbučiuoji tartum brolis,
pakalbini jas savišku būdu,
pasaulį visą tau dar motina atstoja,
įsitaisyt ant kelių jai lyg rojuje saldu!
Tau gražią pasaką aš pažadu, paseksiu,
mama guldyt jau laukia, eik, neužsibūk!
Dainuosiu tau, kol akeles užmerksi,
Viguti mielas, geras motinos berniuk!
Galbūt ir tu senam man padainuosi,
atgulsiu poilsio kai paskutinįkart.
Manasis karstas žemėm bus nuklotas,
tada ir tu lopšinei su visais pritark.
Tu prisiminki tą, kuris ištikimai iš lėto
ant rankų tave supo, nepailso.
Pamirš mane pasaulis ir dainas sudėtas,
ar meilę mano tu taip pat pamirši?
Iš danų kalbos vertė Loreta Vaicekauskienė
|
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
