Vakaro malda
Vakaro pakrantėj, sustingusiam vėjy,
Išsiskleidusios saulės akivaizdoj
Nusvyra meldų stiebai.
Sprunka tolyn, tylos išgąsdinti paukščiai.
Iškilmingoj šviesoj, nublanksta ryški žaluma –
O taip, nebėra ko didžiuotis savo gyvybės jėga,
Tik lieknas, svyrantis stiebas nedegdamas virpa
Žaros ugnyje.
O, nukreipki skvarbiąsias Savo akis,
Jeigu turėčiau gandro sparnus
Užsidengti nuo Tavojo žvilgsnio!
Lig žemės nusviro galva,
Ir daugiau – neturiu kur palinkti.
Kokia rauda išsklaidys tirštąją gėlą -
Dangau ištirpdink ją,
Nušluostyki rūko drėgna ranka.
Rūtos Beltytės eilės
1998
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: