Supasi vienatvė
Tavo lange
po aukštu tuopų dangumi
palergonija pražydo vėlei.
Ant numegztų užuolaidų baltų
ir ant siuvinėtų
šilko pagalvėlių
ramybė užsnūdo...
O tavo
dar miklūs pirštai
vis skuba, skuba,
lyg norėdami pasivyti
prarastą kažką...
Ir nuo virbalų,
nuo rankų tavų,
nėrinys,
kaip ilgas amžius
nubėga.
Ir baltu voratinkliu
supasi jame
tavo slogi vienatvė...
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS: