|
Akimirkos sentencija |
|
|
Aš žmogus, ir visa, kas žmogiška, man nėra svetima. |
|
|
Terencijus Publijus |
|
|
|
|
Draugai |
|
|
|
|
Reklama |
|
|
|
|
|
Suteik vilties
Laimė lekia tolyn lyg pašėlusi paukštė.
Nusineš su savim ji ir tavo jausmus!
Taip norėsiu pakilt į tą tolimą aukštį,
Bet kuždės man širdis, kad jau per vėlu…
Pasiliks tiktai svajos, tik neblėstančios viltys,
Bet tavęs jau nebus: tu išeisi slapčia!
Minioje aš ieškosiu to svaiginančio žvilgsnio
Ir tos meilės, kurią palikai manyje…
Veidą plaus jau ne ašaros – kraujas žibės,
Bet širdis nenurims: ,,Kur gi tu?”
Aš maldausiu: ,,Suteik man nors lašą vilties,
Nors meluodamas tarki myliu…”
II kursas KP-7 grupė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį. Pateikiamos informacijos autorinės teisės priklauso atitinkamiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kaip nurodyta šalia tekstinės ir grafinės informacijos.
|
JŪSŲ KOMENTARAS:
|
|
|
|