Prieš daugiau nei du tūkstančius metų prasidėjo revoliucija, radikaliai pakeitusi istoriją ir daugelio žmonių mąstymą. Tai keisčiausia visų laikų revoliucija. Jos ištakose nebuvo ginkluotos minios, karinio heroizmo, net pergalės trimitai tylėjo. Tebuvo saujelė žvejų, muitininkų, valkatų - tikrai nepretenduojančių į visuomenės elitą, kurie sekė paskui dailidės sūnų, kalbėjusį didingus, bet kartu bauginamus ir neįtikinamus dalykus. Pavyzdžiui, kad Jis yra Dievo sūnus, kad Dangaus Karalystė iškovojama ne kardu, bet tikėjimu, turime mylėti savo priešus, palaiminti kenčiantieji ir vargstantieji, turtus turime krautis širdyje, o ne kišenėse. Jau daug vėliau Jėzus pradėtas vaizduoti kaip švelnumo įsikūnijimas, per anksti gimęs humanistas, kurio nesuprato neišprususi...

Kapitalistinė formacija, kurioje dabar atsidūrėme prieš savo valią, turi ne tik savo ekonominius, politinius, bet ir ideologinius egzistavimo principus, kur ypatingą vietą užima religija. Ji aktyviai tarnauja kapitalistinei santvarkai ir formuoja jos ideologiją. Ieškant naivuolių, neretai nusišnekama iki to, kad religijos egzistavimą mėginama susieti su lietuvio genais. Kvailiau nieko nesugalvosi. Tačiau atsiranda naivuolių, kurie tuo patiki. Todėl dar egzistuoja Bažnyčia ir katalikų tikėjimas.Tačiau nežiūrint visų Bažnyčios pastangų ir buržuazinės Vyriausybės palaikymo, religingumas mūsų visuomenėje nuolat blėsta. Žmonės vis dažniau nusivilia religiniu tikėjimu. Nors gyventojų surašymo metu surašinėtojai surinko apie 80% gyventojų, užsirašiusių katalikais, nereiškia, kad jie visi yra tikintys. Netikinčių...

Aleksandro Dvorkino knyga "Sektos: totalitarinių sektų apžvalga" yra neabejotinai didžiausios apimties pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje išleista knyga naujųjų religinių judėjimų (NRJ) tematika. Iš anksčiau šia tematika lietuvių kalba išleistų knygų galima paminėti tokias kaip Antano Paškaus "Dievai, dvasios ir žmonės "Naujajame amžiuje" (1993), Alano Gomeso "Sektos, kultai ir Biblija" (2000), Arūno Peškaičio ir Donato Glodenio "Šiuolaikinis religingumas" (2000). Visų šių knygų pozicija NRJ atžvilgiu yra kritiška, visos parašytos remiantis vienu ar kitu krikščionišku požiūriu. Tačiau A. Dvorkino knyga neilgame lietuviškos literatūros šia tematika sąraše išsiskiria itin neigiamu požiūriu į naujuosius religinius judėjimus, knygoje jie nedviprasmiškai vadinami "totalitarinėmis sektomis". Knyga taip pat...

Vakar vakare su žmona viešėjom pas mano mamą. „Bevartydamas" TV kanalus (ieškojau History Channel kanalo, kuriame tuo metu buvo rodoma laida „Įvykiai, sudrebinę pasaulį) užkliuvau už ukrainiečių CTB kanalo laidos apie Scientologiją ir kitas „sektas" Rusijoje. Ir likau žiūrėti... Negalima praleisti tokių puikių dabartinės demagogijos pavyzdžių. Čia nupaišyčiau šypsenėlę, jei nebūtų liūdna kažkiek. Pagrindinės laidos mintys tokios: „sektos visiškai užvaldo žmogų, padaro jį bevaliu vergu", „faktiškai visi sektantai vartoja narkotikus", „sektos - pagrindinė pinigų plovimo vieta", „Sektos labai labai baisios" Ir visiškai jokio bandymo išsiaiškinti, kas yra kas. Rusijoje yra, žinoma, ir šarlatanų, grupių, kurios tik siekia pralobti iš abejotinos...

Judaizmas atspindi žydų tautos religiją ir kultūrą, ypatingai, nuo Babilono nelaisvės laikų, 535 prieš K., iki šių dienų. Taip, kaip Kristaus laikais judaizme buvo įvairių sektų, tokių, kaip fariziejai, sadukėjai ir Esėjai, taip ir šiandien jame yra daug skirtingų atšakų (pvz., ortodoksai, Chasidai, reformatai, konservatoriai ir pan.). Ko gero, vienintelis šias grupes siejantis faktorius šiomis dienomis yra jų "etninis žydiškumas". Sąvoka "žydas" yra kilusi iš hebrajų tautos ir, pirmiausiai, Judo genties, kuri sugrįžo į Izraelį iš Babilono nelaisvės. Pirmasis hebrajus arba žydas buvo Abraomas. Sąvoka "žydas" paprastai yra taikoma visiems izraelitams. Kadangi išgelbėjimas remiasi Abraomo sandora, krikščionybė betarpiškai išplaukia ir...

1982 m. kovo 6 d. popiežius Jonas Paulius II kalbėjo vyskupų konferencijų atstovams ir kitiems ekspertams, susirinkusiems į Romą aptarti Bažnyčios ir judaizmo santykių: „ savo posėdžių metu jūs aptarėte katalikiškojo mokymo ir katechezės požiūrį į žydus ir judaizmą . Šioje srityje turėtume siekti, kad visų lygių katalikiškasis mokymas, vaikų ir jaunimo katechezė pristatytų žydus ir judaizmą tik sąžiningai ir objektyviai, be prietarų ir neužgaunant, ir drauge aiškiai atskleistų [žydams ir krikščionims] bendrą paveldą”. Šią prasmių prisodrintą pastraipą Šventasis Tėvas parašė remdamasis Vatikano II Susirinkimo deklaracija Nostra aetate (4), kur rašoma: „Visi tesirūpina aiškindami katekizmą arba skelbdami Dievo žodį nemokyti...

Nėra abejonių, kad vaizdingas Dievo rūstybės aprašymas, pateiktas Jėzaus, kelia susirūpinimą daugeliui šiuolaikinių skaitytojų. Taip yra todėl, kad mes praradome ryšį tarp Dievo malonės ir Dievo rūstybės ir manome, jog galime turėti pirmąją be antrosios. Mes dar labiau nerimaujame, nes užuominos apie dieviškąjį teismą, rodos, susipynusios su visais mokymais apie pasaulio pabaigą. Tai gera vieta pamąstyti apie Dievo teismo prasmę ir svarbą evangelijose, ypač Evangelijos pagal Matą 24–25 skyriuose ir atitinkamose Morkaus ir Luko evangelijų vietose. Jėzus nesušvelnino savo žodžių. Jo žodžiuose skambėjo įspėjimas, ne mažesnis negu Senojo Testamento pranašo žodžiuose. Jis išpranašavo žmogišką ir socialinį žlugimą (Mt 24,6–8), persekiojimus...

Tiesa, skaičiau, jog kažkur JAV po etikete „Church of Love“ kurį laiką slėpėsi kekšynas. Jeigu šitoje „bažnyčioje“ dar būdavo ir šantažuojama, tai panašumas su scientologine – stulbinantis, net jei „dianetikos“ praktikuotojai nesiūlo sekso paslaugų, o šantažuoja tik dėl paslapčių, išgirstų per vadinamąjį „auditavimą“. Tai jiems pridėtinės pajamos prie pagrindinio pelno šaltinio – nuogo melo. Viešnamių bosai pelnosi iš vyrų noro „pirktis meilę“, o „Scientologijos bažnyčia“ – iš naivių žmonių troškulio greitai ir aiškiai išspręsti dvasines problemas ir gauti tvirtų nurodymų...

Noriu trumpai aptarti vieną iš populiariausių šiandien žmogaus proto „pertvarkymo“ strategijų – scientologiją, kuri netgi pretenduoja į naują religiją. Scientologijos kūrėjas R.Hubbardas tvirtino, kad jis atrado „kelią, kuriame atskiras žmogus per studijas ir sielovadą gali įsisąmoninti savo paties nemirtingumą ir pasiekti aukščiausią tiesą“. Scientologijos kritikai savo ruožtu įsitikinę, jog tai gudrių manipuliacijų ir vergavimo organizacijai kelias, vedantis ne į laisvę, bet į visišką priklausomybę nuo tariamos religijos lyderių. Šio straipsnio tikslas – atskleisti įvairius scientologijos ypatumus, tiek demonstruojamus, tiek tuos,...

Šios labai ginčijamos, agresyvios ir didžiai netolerantiškos „Scientologijos Bažnyčios“, kuri save mielai vaizduoja kaip „persekiojamą religinę mažumą“, pradininkas buvo toks Lafayette’as Ronaldas Hubbardas. Jis gimė 1911 m. kovo 13 d. Tildene (Nebraskos valstija, JAV) buvusio jūreivio, vėliau JAV laivyno iždininko Harry Rosso Hubbardo ir žmonos Ledoros May Waterbury šeimoje. Vaikystę praleidžia Montanoje, mažoje galvijų rančoje, kuri priklauso jo seneliams. 1922 m. šeima persikrausto į valstybės sostinę Vašingtoną. Tai, kas pačių scientologų oficialiuose bendrijos dokumentuose užfiksuota apie Hubbardą, pagal struktūrą ir...