LT   EN   RU  
2019 m. gruodžio 12 d., ketvirtadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Sodininkystė
  Ekonomika > Žemės ūkis > Sodininkystė
Lankomumo reitingas Publikuota: 2003-11-26 Spausdinti Spausdinti
Braš­ky­no priežiū­ra nu­ė­mus der­lių

Svar­biau­sias braš­kių prie­žiū­ros lai­ko­tar­pis pra­si­de­da tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo, nes nuo to pri­klau­so ki­tų me­tų braš­kių der­lius.

Uo­goms noks­tant, braš­kių ke­re­liai be­veik ne­au­ga. Nu­ė­mus der­lių, pra­de­da in­ten­sy­viai aug­ti nau­ji la­pai, ūsai, šak­nys, o vė­liau ir nau­ji ra­ge­liai. Ke­re­liai veš­liai au­ga nuo lie­pos vi­du­rio iki rug­pjū­čio pa­bai­gos. Po to au­gi­mas su­lė­tė­ja ir pra­si­de­da žie­di­nių pum­pu­rų di­fe­ren­cia­ci­ja, ku­ri tę­sia­si iki ve­ge­ta­ci­jos pa­bai­gos ir ki­tą pa­va­sa­rį. Pu­ren­ti tar­pu­ei­lius, nai­kin­ti – ra­vė­ti ar purkš­ti her­bi­ci­dais – pik­tžo­les, braš­kes sau­go­ti nuo li­gų ir ken­kė­jų, pa­pil­do­mai tręš­ti bei lais­ty­ti rei­kia pra­dė­ti tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo (lie­pos vi­du­ry­je ir ant­ro­je mė­ne­sio pu­sė­je). Vė­liau pa­ska­ti­nus au­gi­mą, lie­ka ma­žiau lai­ko žie­di­nių pum­pu­rų di­fe­ren­cia­ci­jai, ir ki­tų me­tų uo­gų der­lius bus ma­žes­nis.

Nu­ė­mus der­lių, braš­kių ke­re­liai tu­ri iš­au­gin­ti nau­ją, veš­lią la­pi­ją, ta­čiau se­nų la­pų pjau­ti ne­bū­ti­na. La­pai pjau­na­mi tik li­go­tuo­se, ken­kė­jų ap­nik­tuo­se ir pik­tžo­lė­tuo­se braš­ky­nuo­se. Pjau­na­ma tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo ne že­miau kaip 5 cm virš ra­ge­lių. Vi­si ki­ti braš­ky­no prie­žiū­ros dar­bai at­lie­ka­mi nu­pjo­vus la­pus.

Pik­tžo­lių nai­ki­ni­mas

Pik­tžo­lės nai­ki­na­mos pu­re­nant tar­pu­ei­lius, ra­vint, purš­kiant her­bi­ci­dais ar mul­čiuo­jant dir­vą.

Tar­pu­ei­liuo­se bū­na pri­au­gę pik­tžo­lių, ūsų, dir­vos pa­vir­šiu­je li­kę šiau­dų mul­čio. Nu­sky­nus uo­gas ge­riau­siai tar­pu­ei­lius pu­ren­ti ir šią au­ga­lų ma­sę su­smul­kin­ti bei įterp­ti į dir­vą su fre­zo­mis (tai mo­tob­lo­kai ar­ba spe­cia­lios trak­to­ri­nės braš­ky­no fre­zos). Jei mul­čiuo­ta bu­vo plo­nu su­smul­kin­tų šiau­dų sluoks­niu, o pik­tžo­lių pri­au­go ne­daug, ga­li­ma tar­pu­ei­lius pu­ren­ti spe­cia­liais kul­ti­va­to­riais su re­tai iš­dės­ty­tais (kad šiau­dai pra­slys­tų ir pa­si­skleis­tų tar­pu­ei­liuo­se) spy­ruok­li­niais no­ra­gė­liais. Ta­čiau vy­rau­jant dau­gia­me­tėms šak­nia­at­ža­li­nėms pik­tžo­lėms (us­nims, pie­nėms), bū­ti­na nau­do­ti plokš­čiap­jū­vius no­ra­gė­lius, ku­rie iš­pjau­na pik­tžo­les. Tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo ir vė­lai ru­de­nį ga­li­ma tar­pu­ei­lius įdirb­ti ir gi­liau (8-12 cm). Vė­liau tar­pu­ei­liai dir­ba­mi tik sek­liai (5 cm), kad ne­bū­tų pa­žei­džia­mos au­gan­čios braš­kių šak­nys.

Jau­nuo­se, ru­de­nį ar pa­va­sa­rį įveis­tuo­se braš­ky­nuo­se lie­pos ir rug­pjū­čio mė­ne­siais in­ten­sy­viai au­ga ūsai, to­dėl la­bai svar­bu, kad tar­pu­ei­lius dir­bant pa­dar­gais jie bū­tų nu­krei­pia­mi į ei­les, kad kuo grei­čiau bū­tų su­for­muo­tos no­ri­mo plo­čio ir tan­ku­mo braš­kių juos­tos. Ki­tais me­tais taip su­for­muo­to­se juos­to­se de­rės ne tik pa­so­din­ti ke­re­liai, bet ir įsi­šak­ni­ję dai­gai.

Kai­my­ni­nė­se ša­ly­se, kur braš­kės mul­čiuo­ja­mos plė­ve­le ar­ba žie­mai už­den­gia­mos šiau­dais (jie pa­va­sa­rį su­trau­kia­mi į tarp­lys­vius), pik­tžo­lės ir ūsai nai­ki­na­mi ne dir­bant že­mę, o kon­tak­ti­niu her­bi­ci­du reg­lon tur­bo, iš­purš­kiant nuo 1,5 iki 3 l/ha.

Her­bi­ci­dai braš­ky­nams

Pik­tžo­lėms braš­ky­nuo­se nai­kin­ti nau­do­ja­mi her­bi­ci­dai be­ta­na­las Pro­gres AM, fo­kus ul­tra, fiu­zi­la­das su­per, gol­tik­sas, lon­tre­las, ze­le­kas su­per.

Be­ta­na­las Pro­gres AM vei­kia per la­pus ir per dir­vą.

Jaut­rios pik­tžo­lės: vie­na­me­tės vie­na­skil­tės – vie­na­me­tės mig­lės, dir­vi­nės smil­guo­lės, še­ry­tės, pa­pras­to­sios riet­me­nės; vie­na­me­tės dvi­skil­tės – bal­to­sios ba­lan­dos, gars­tu­kai, dir­vi­niai ri­di­kai, ba­lan­dū­nės, tri­ker­tės žva­gi­nės, ru­gia­gė­lės, vais­ti­nės žvir­blia­rū­tės, dir­vi­nės ak­lės, smul­kia­žie­dės ga­lin­so­gos, not­re­lės, dir­vi­nės ne­mir­šė­lės, ki­bie­ji li­pi­kai, aguo­nos, vi­jok­li­niai rūg­čiai, pa­pras­to­sios ži­lės, juo­do­sios kiau­lau­o­gės, pa­pras­tie­ji ke­žiai, dar­ži­nės žliū­gės, dir­vi­nės čiu­žu­tės, ve­ro­ni­kos, dir­vi­nės naš­lai­tės.

Gol­tik­sas - sis­te­mi­nis ir dir­vi­nis her­bi­ci­das, į au­ga­lus pa­ten­ka per la­pus ir per šak­nis.

Jaut­rios pik­tžo­lės: vie­na­me­tės vie­na­skil­tės – vie­na­me­tės mig­lės; vie­na­me­tės dvi­skil­tės – bal­to­sios ba­lan­dos, tri­ker­tės žva­gi­nės, ru­gia­gė­lės, smul­kia­žie­dės ga­lin­so­gos, ra­mu­nės, dir­vi­nės ne­mir­šė­lės, pa­pras­to­sios ži­lės, juo­do­sios kiau­lau­o­gės, dar­ži­nės žliū­gės, dir­vi­nės čiu­žu­tės, gai­lio­sios dil­gė­lės, vi­kiai, naš­lai­tės, dir­vi­nės skais­ta­žie­dės.

Vi­du­ti­nio jaut­ru­mo: gars­tu­kai, dir­vi­niai ri­di­kai, dir­vi­nės ak­lės, vais­ti­nės žvirb­lia­rū­tės, not­re­lės, rūg­čiai, ve­ro­ni­kos.

At­spa­rios: ki­bie­ji li­pi­kai, tuš­čio­sios avi­žos ir vi­sos dau­gia­me­tės pik­tžo­lės.

Fiu­zi­la­das su­per - at­ran­ki­nio vei­ki­mo sis­te­mi­nis her­bi­ci­das, į au­ga­lus pa­ten­ka tik per la­pus. Pik­tžo­lės nu­sto­ja au­gu­sios, pa­ru­duo­ja ir žū­va per 10-20 die­nų.

Jaut­rios pik­tžo­lės: vie­na­me­tės vie­na­skil­tės – tuš­čio­sios avi­žos, dir­vi­nės smil­guo­lės, še­ry­tės, dir­sės, pa­pras­to­sios riet­me­nės, pirš­tuo­tės, svid­rės; dau­gia­me­tės vie­nas­kil­tės – pa­pras­tie­ji var­pu­čiai, bal­to­sios smil­gos.

At­spa­rios: vie­na­me­tės mig­lės.

Ze­le­kas su­per - sis­te­mi­nis her­bi­ci­das, į au­ga­lus pa­ten­ka tik per la­pus.

Jaut­rios pik­tžo­lės: vie­na­me­tės vie­na­skil­tės – pa­pras­to­sios riet­me­nės, vie­na­me­tės mig­lės, še­ry­tės, tuš­čio­sios avi­žos, dir­sės; dau­gia­me­tės vie­nas­kil­tės – pa­pras­tie­ji var­pu­čiai.

Lon­tre­las - sis­te­mi­nis her­bi­ci­das, į au­ga­lus pa­ten­ka per la­pus ir per šak­nis. Vie­nas lon­tre­las nai­ki­na ne­daug pik­tžo­lių rū­šių, to­dėl jį ge­riau­sia mai­šy­ti su ki­tais her­bi­ci­dais.

Jaut­rios pik­tžo­lės: vie­na­me­tės vie­na­skil­tės – ra­mu­nės, rūg­čiai, ru­gia­gė­lės, pa­pras­to­sios ži­lės, vi­kiai, pa­pras­to­sios gai­vos, smul­kia­žie­dės ga­lin­so­gos, juo­do­sios kiau­liau­o­gės, dir­vi­niai bob­ra­mu­niai; dau­gia­me­tės dvi­skil­tės – dir­vi­nės us­nys, dir­vi­nės pie­nės, anks­ty­vie­ji šal­pus­niai, pa­pras­tie­ji kie­čiai, ra­sa­ki­los, lau­ki­nės mor­kos, pa­pras­to­sios krau­ja­žo­lės.

Her­bi­ci­dų purš­ki­mo spe­ci­fi­ka

Be­ta­na­las pro­gres AM vei­kia ką tik su­dy­gu­sias vie­na­me­tes pik­tžo­les, ku­rios yra skil­čia­la­pių ar dvie­jų tik­rų­jų la­pe­lių tarps­nio. To­dėl po der­liaus nu­ė­mi­mo bū­ti­na braš­ky­ną nu­ra­vė­ti, iš­pu­ren­ti tar­pu­ei­lius ir tik po to, kai su­dygs­ta nau­jos pik­tžo­lės, purkš­ti šiuo her­bi­ci­du. Gol­tik­sas dau­giau vei­kia kaip dir­vi­nis her­bi­ci­das, to­dėl jis nau­do­ja­mas tuoj po ra­vė­ji­mo ir tar­pu­ei­lių dir­bi­mo, kol nau­jos be­dygs­tan­čios piktžo­lės pa­sie­kia skil­čia­la­pių tarps­nį. Ki­tus ap­ra­šy­tus her­bi­ci­dus rei­kia purkš­ti ant au­gan­čių pik­tžo­lių. Ta­čiau šie her­bi­ci­dai ge­riau nai­ki­na jau­nas in­ten­sy­viai au­gan­čias pik­tžo­les, o po der­liaus nu­ė­mi­mo daž­nai pik­tžo­lės bū­na pa­se­nu­sios. Pik­tžo­lė­tuo­se braš­ky­nuo­se pa­tar­ti­na pir­ma nu­šie­nau­ti braš­kių la­pus ir pik­tžo­les, o her­bi­ci­dais purkš­ti tik tada, kai pra­de­da aug­ti nau­jos dau­gia­me­tės pik­tžo­lės.

Gol­tik­są rei­kia nau­do­ti, kai dir­va drėg­na, o ki­tus her­bi­ci­dus purkš­ti, kai braš­kių la­pai sau­si. Sau­lė­tu oru purš­kia­ma va­ka­rais. Be to, at­ski­rų veis­lių braš­kės bū­na jaut­rios her­bi­ci­dams. Gol­tik­sui jaut­rios El­san­ta, be­ta­na­lui pro­gres AM jaut­ro­kos Ho­ne­y­oe, Kent, Bo­go­ta ir Pol­ka. Prieš purš­kiant di­de­lius nau­jų veis­lių braš­ky­nų plo­tus, bū­ti­na iš­ban­dy­ti braš­kių re­ak­ci­ją į her­bi­ci­dus. Tuo pa­čiu me­tu ne­rei­kė­tų nau­do­ti her­bi­ci­dų ir trą­šų. Purš­kiant her­bi­ci­dais, daž­niau­siai nau­do­ja­ma 300 l/ha skie­di­nio norma.

Her­bi­ci­dus nau­do­ti eko­no­miš­kai ap­si­mo­ka. Nu­purš­kus her­bi­ci­dais, uo­gų sa­vi­kai­na su­ma­žė­ja nuo 4 iki 16 proc., pa­ly­gin­ti su braš­ky­nu, kur vi­sai ne­nau­do­ti her­bi­ci­dai, o braš­kės per ve­ge­ta­ci­ją ra­vė­tos tris kar­tus.

Trę­ši­mas

De­ran­tis braš­ky­nas azo­to trą­šo­mis trę­šia­mas tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo, iš­be­ria­ma po 30-40 kg/ha azo­to. Ka­lio ir fos­fo­ro trą­šo­mis ne­pa­kan­ka­mai prieš braš­kių so­di­ni­mą pa­tręš­tas plo­tas pir­mai­siais ir ant­rai­siais me­tais trę­šia­mas tuo­jau po der­liaus nu­ė­mi­mo. Be­ria­ma po 30-60 kg/ha P2O5 ir po 50-80 kg/ha K2O (v.m.) trą­šų.

Tiks­liau trą­šų po­rei­kis nu­sta­to­mas, at­li­kus dir­vos ir braš­kių la­pų che­mi­nes ana­li­zes.

Braš­ky­ną ge­riau tręš­ti nors ir bran­ges­nė­mis, bet be­chlo­rė­mis ka­lio trą­šo­mis – ka­lio sul­fa­tu ar ka­lio mag­ne­zi­ja. Ypač tin­ka kom­plek­si­nės trą­šos su mik­ro­ele­men­tais: Ke­mi­ra Crop­ca­re (NPK 10-10-20+mik­ro­ele­men­tai), Hyd­ro­com­plex (NPK 12-11-18+mik­ro­ele­men­tai). Ne­pa­lan­kio­mis ve­ge­ta­ci­jai są­ly­go­mis (dėl drėg­mės trū­ku­mo ar per­tek­liaus) braš­kių au­gi­mas ir de­rė­ji­mas ska­ti­na­mas purš­kiant kom­plek­si­nes trą­šas ant la­pų. Pa­pil­do­mai (2-3 kar­tus) tręš­ti per la­pus ge­riau­sia 0,5 proc. nu­tri­ fo­lu (NPK 8-11-35+mik­ro­ele­men­tai), 0,7 proc. Ke­mi­ra Fer­ti­ca­re (NPK 7-27-25+mik­ro­ele­men­tai), 0,5 proc. kris­ta­lo­nu (NPK 19-6-20+mik­ro­ele­men­tai), 0,5 proc. kal­cio sa­liet­ra. Šar­mi­nė­se dir­vo­se, kai su­trin­ka ge­le­žies pa­si­sa­vi­ni­mas, braš­kės kas sep­ty­nios die­nos purš­kia­mos 0,1 proc. ge­le­žies che­la­to tir­pa­lu.

Nu­ė­mus der­lių braš­kės lais­to­mos 1-2 kar­tus, pa­lai­kant 70 proc. lau­ko drėg­mės im­lu­mo.

Ap­sau­ga nuo li­gų ir ken­kė­jų

Gry­bi­nių li­gų, ypač įvai­rių la­pų dė­mėt­li­gių, su­kė­lė­jai žie­mo­ja dir­vo­je, sir­gu­sių au­ga­lų lie­ka­no­se. Ke­ke­ri­nis pu­vi­nys žie­mo­ja ant mu­mi­jo­mis vir­tu­sių ser­gan­čių uo­gų, taip pat ant ki­tų pa­žeis­tų au­ga­lų da­lių. Ga­li per­žie­mo­ti ir dir­vo­je. Pla­čiau­siai pa­pli­tu­si braš­kių la­pų li­ga – švies­mar­gė. Jos su­kė­lė­jo gry­bie­na žie­mo­ja pa­žeis­tuo­se la­puo­se. Braš­kių rud­mar­gės su­kė­lė­jo gry­bie­na ir ko­ni­di­jos per­žie­mo­ja ant nu­džiū­vu­sių ir ža­lių la­pų.

Nu­sky­nus uo­gas, nuo švies­mar­gės, rud­mar­gės, ke­ke­ri­nio pu­vi­nio, pa­šak­nio li­gų braš­kės purš­kia­mos eu­pa­re­nu (3,0-3,5 kg/ha), nuo ken­kė­jų pri­de­da­ma fas­ta­ko (0,2 l/ha, er­kių ne­nai­ki­na), braš­kių dau­gi­ni­mo plo­tuo­se nau­do­ja­mas ka­ra­te (0,5 l/ha, nai­ki­na ir er­kes). Nuo milt­li­gės Len­ki­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se nau­do­ja­mi fun­gi­ci­dai nim­ro­das (2,5 kg/ha), to­pa­zas (0,5 kg/ha), top­si­nas M (2 kg/ha). Pre­pa­ra­tai nau­do­ja­mi 1-2 kar­tus nu­sky­nus uo­gas.

Ap­sau­gai nuo vi­ru­si­nių li­gų nai­ki­na­mi vabz­džiai - li­gų per­ne­šė­jai, nuo­lat ra­vi­mos pik­tžo­lės bei ša­li­na­mi ūsai. Dau­gu­ma ken­kė­jų žie­mo­ja po nu­kri­tu­siais la­pais, au­ga­lų li­ku­čiais ar dir­vos vir­šu­ti­nia­me sluoks­ny­je. Jei ve­ge­ta­ci­jos me­tu ken­kė­jų bu­vo gau­su, nu­sky­nus uo­gas purš­kia­ma in­sek­ti­ci­dais. Nuo že­muo­gi­nės ir vo­ra­tin­kli­nės er­kės, nu­sky­nus uo­gas, braš­ky­nas purš­kia­mas aka­ri­ci­dais, be to, er­kių pli­ti­mą stab­do fun­gi­ci­das eu­pa­re­nas.

Braš­kių ap­sau­gai nuo ke­ke­ri­nio pu­vi­nio ir ki­tų li­gų bū­ti­na iš­purkš­ti 1 000-1 500 l/ ha skie­di­nio. Jei­gu li­gų ir ken­kė­jų gau­su, pes­ti­ci­dais purkš­ti du kar­tus.

Dr. Nobertas USELIS, dr. Alma VALIUŠKAITĖ
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTAS

Griežtai draudžiama Straipsniai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Straipsniai.lt kaip informacijos šaltinį.

            

Komentuoti

Lankomumo reitingas

Diskusijos - aptarti forume

Versija spausdinimui - versija spausdinimui

Atgal

Piktžolių naikinimas herbicidais braškyne

Braškių tręšimas pagal maisto medžiagų kiekį lapuose

Atsitiktinės gairės:    Krišnaizmas (3)    Konspiracija (2)    Prezidento rinkimai (6)    Siemens (6)    Grupės (81)    Vorai (2)    Valdas Adamkus (11)    Žmogaus klonavimas (2)    Garso sistemos (15)    Vytautas Landsbergis (6)    Breakdance (4)    Britų trumpaplaukės katės (2)    Aerobika (3)    Policija (2)    Pramoginiai šokiai (2)    Sodininkystė (22)    Simbolika (2)    Kovos menai (72)    Melagių diena (3)    Interneto dienoraščiai (2)    Sel (10)    SSL sertifikatai (6)    Vadyba (89)    Joninės (6)    Domenai (11)    Atviras kodas (23)    Hipiai (9)    Nekilnojamasis turtas (22)    Lengvosios muzikos grupės (27)    Pirmoji meilė (3)    Leo LT (12)    Įžymūs žmonės (68)    Užsienyje (2)    Kandidatai į prezidentus (5)    Ekologiškas maistas (2)    Turizmo agentūros (10)    Prevencija (14)    Filatelija (11)    Dektinė (2)    Proza (157)    Gender Loops (6)    Fajetai (2)    Homeopatija (5)    Projektavimas (7)    Švietimas (1281)    Istorija (154)    Helouvynas (7)    Žemgrobiai (6)    Skinheadai (9)    Restoranai (5)
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!