LT   EN   RU  
2020 m. spalio 30 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Sveika mityba
  Sveikata > Sveika mityba
Mikroelementai - Selenas
Lankomumo reitingas

Selenas yra būtinas mikroelementas, apsaugantis organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Selenas mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis ligomis, lėtina senėjimo procesus. Selenas būtinas normaliam imuninės sistemos funkcionavimui ir skydliaukės veiklai. Selenas padeda atsinaujinti oksidacijos pažeistiems plaučių ir kitų organų audiniams, apsaugo raudonąsias kraujo ląsteles, svarbus regos silpnėjimo ir kataraktos prevencijai. Selenas dalyvauja augime ir vystymesi, svarbus vyrų vaisingumui palaikyti. Selenas veikia kaip priešuždegiminis faktorius gydant artritą ir kitas autoimunines ligas. Priešuždegiminis seleno poveikis stiprėja kai kartu naudojamas vitaminas E. Seleno trūkumas organizme pasitaiko retai, dažniausiai pasitaiko žmonėms su sutrikusia žarnyno funkcija arba valgantiems maistą, užaugintą dirvose...

Mikroelementai - Chromas
Lankomumo reitingas

Chromas yra būtinas mikroelementas riebalų ir angliavandenių apykaitai žmogaus organizme. Chromas dalyvauja energijos gamyboje organizme iš angliavandenių, riebalų ir baltymų, stimuliuoja riebiųjų rūgščių ir cholesterolio, reikalingų smegenų veiklai ir kitiems organizme vykstantiems procesams, sintezę. Chromas didina insulino efektyvumą mažinti gliukozės kiekį kraujyje, gali padėti išvengti diabeto. Reguliuodamas cukraus kiekį kraujyje chromas gali mažinti potraukį saldumynams. Chromo trūkumas sukelia gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą, cholesterolio kiekio organizme padidėjimą, didina riziką sirgti ateroskleroze. Ryškus chromo trūkumas sukelia svorio mažėjimą, koordinacijos sutrikimus, galūnių nervų pažeidimus. Rekomenduojama chromo paros dozė vyrams yra 35 mikrogramai, moterims 25 mikrogramai. Nėščioms moterims 30 mikrogramų, maitinančioms – 40 mikrogramų....

Mikroelementai - Varis
Lankomumo reitingas

Varis padeda organizmui pasisavinti geležį, svarbus nervinėms funkcijoms, kaulų augimui, įeina į daugelio fermentų sudėtį. Varis įeina į tamsaus pigmento melanino sudėtį, veikia kaip antioksidantas, kartu su vitaminu C reikalingas jungiamojo audinio elastino susidarymui. Vario šaltiniai: mėsa, kepenys, austrės, pupelės, riešutai, vyšnios, šokoladas. Suaugusiems per parą rekomenduojama suvartoti 1-1,5 miligramo vario. Esant vario trūkumui gali pasireikšti anemija, sumažėjusi kūno temperatūra, kaulų struktūros pažeidimai, plaukų ir odos depigmentacija, sutrikęs elastino susidarymas. Per didelis vario suvartojimas sukelia pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kepenų, inkstų pažeidimus.

Angliavandeniai
Lankomumo reitingas

Angliavandeniai yra svarbiausias žmogaus energijos šaltinis. Jie skirstomi į tris grupes: paprastuosius angliavandenius (cukrus), sudėtinius angliavandenius (polisacharidus) ir skaidulines maisto medžiagas. Paprastieji angliavandeniai yra monosacharidai (gliukozė, fruktozė, galaktozė) ir disacharidai (sacharozė, laktozė). Gliukozė – svarbiausia energinė medžiaga, dalyvaujanti daugelyje cheminių procesų, vykstančių žmogaus organizme. Ji būtina smegenų , nervų sistemos veiklai. Iš gliukozės pertekliaus kepenų ir raumenų ląstelės sintetina glikogeną, kuris naudojamas energijai gauti. Šis energijos šaltinis ypač svarbus fiziškai aktyviems žmonėms, sportininkams. Dalis gliukozės gali būti paversta riebalais. Šiek tiek gliukozės būna vaisiuose ir daržovėse, bet dažniausiai gliukozė su kitais monosacharidais sudaro disacharidus. Fruktozės gauname valgydami vaisius. Sacharozė, arba...

Vitaminai - gyvybės šaltinis
Lankomumo reitingas

Vitaminai - smulkiamolekuliai organiniai junginiai, reikalingi gyviems organizmams gyvybinei būklei palaikyti, bet kurių pats organizmas pasigaminti (sintetinti) negali, todėl gauna su maistu. Kai kuriuos vitaminus (B grupės ir vitaminą K) sintetina žarnyno bakterijos, tačiau organizmui jų nepakanka. Vitamino terminą 1912 metais pirmasis panaudojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas (Kazimierz Funk). Žodis sudarytas iš lotyniško žodžio vita (gyvenimas) ir priesagos -amin, kadangi tuo metu visi žinomi vitaminai priklausė aminams, nors dabar tai nėra taisyklė. Vitaminai gali būti skirstomi į dvi grupes: tirpūs vandenyje ir tirpūs riebaluose. Dėl to maisto racionas, kuriame visiškai nėra riebalų, gali nebūti visiškai sveikas. Normaliomis sąlygomis pilnavertiškai besimaitinančio...

 Tomas Lenart
Riebalai
Lankomumo reitingas

Riebalai yra svarbus energijos šaltinis. Jų energetinė vertė yra didžiausia palygimus su kitomis maisto medžiagomis. Su riebalais žmogus gauna polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių organizmas pats negali pasigaminti, taip pat riebaluose tirpstančių vitaminų. Be to, riebalai gerina patiekalų skonines savybes. Riebalai – tai skirtingų triacilglicerolių mišinys. Triacilglicerolį sudaro trys riebalų rūgščių molekulės, susijungusios su gliceroliu. Riebalų rūgštys būna sočiosios (tarp anglies atomų neturinčios dvigubų jungčių), mononesočiosios (turinčios vieną dvigubą jungtį) ir polinesočiosios (turinčios dvi ar daugiau dvigubų jungčių). Nuo riebalų rūgščių sudėties priklauso jų savybės. Riebalai, turintys daug sočiųjų rūgščių, kambario temperatūros būna kieti (jautienos, kiaulienos riebalai, sviestas). Dauguma augalinių aliejų...

Viskas apie riebalus
Lankomumo reitingas

Riebalai yra esminiai nutrientai. Jie yra vieni iš pagrindinių organinių medžiagų, įeinančių į visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtį. Riebalai gamina didelį kiekį energijos. Jie gali būti augaliniai ir gyvūniniai. Pagrindinė visų riebalų savybė - jie netirpūs vandenyje. Riebalai susideda iš riebalų rūgščių ir glicerolio. Skonio bei kvapo, struktūros, lydymosi taško ir maistingumo vertės charakteristika priklauso nuo esančių riebalų rūgščių rūšies. Maisto riebalai, kurie yra kieti ar skysti, savo sudėtyje turi mišrias riebalų rūgštis. Pvz.: sviestas turi daugiau nei 29 įvairių riebalų rūgščių. Visi riebalai, nepriklausomai nuo riebalų rūgščių, turi didelę energinę vertę. Maisto riebalai – tai įvairių riebalų mišinys, kuris...

Rauginti kopūstai - vitaminų šaltinis
Lankomumo reitingas

Rauginti kopūstai visą šaltąjį metų laikotarpį yra puikus vitaminų šaltinis, padedantis išvengti daugelio negalavimų. Juk 100 g raugintų kopūstų yra apie 30—40 mg vitamino C — beveik pusė rekomenduojamos paros normos. Nepatingėkime savo namiškiams paruošti šio puikaus produkto, iš kurio galima pagaminti daugybę skanių patiekalų. Rauginimui skirti indai turi būti tinkamai paruošti, nes nuo to labai priklauso produktų kokybė. Indai bei įrankiai turi būti gerai nuplauti ir dezinfekuoti. Medinės statinės 2—3 paras mirkomos švariame vandenyje, išplaunamos karštu 0,1 % sodos tirpalu ir perskalaujamos šaltu vandeniu. Dažnai šeimininkės statines iškloja maisto produktams skirta polietileno plėvele arba įdeda polietileno maišą. Raugiant mažesnį...

 Rima Marcinkevičienė
Baltyminis maistas ir baltyminiai papildai
Lankomumo reitingas

Baltymai yra vienas iš svarbiausių maisto komponentų. Amino rūgštys yra proteino pamatas. Visi antikūnai ir fermentai ir daugelis hormonų kūne yra baltymai. Jie teikia maisto medžiagų, deguonies pernešimą, ir visa tai paskleidžia per kūną. Baltymai taip pat tiekia kolageną į susijungusius kraujo audinius ir odos, nagų bei plaukų audinius. Vienas gramas baltymo sudaro 4 kalorijas. Baltyminis maistas: •mėsos išpjautinė turi būt liesa, tvarkingai parengta ir be odos; •naminiai paukščiai: viščiukai, kalakutai, žąsys, medžiojami paukščiai (nepamirškite prieš paruošimą nuimt odelę, o jei perkat, įsitikinkit jog ji yra liesa); •žalia mėsa: visokios kokybes liesa mėsa, karvės, briedžiai, buivolai, kengūros; •kitokia mėsa: ėriena, kiauliena, liesas kumpis; •žuvis ir jūros...

Baltymai – alergijos kaltininkai
Lankomumo reitingas

Maisto produktus sudaro daugybė komponentų – baltymai, riebalai, angliavandeniai, vanduo, vitaminai ir mineralinės medžiagos. Dažniausiai alergines reakcija sukelia maisto produktuose esantys baltymai dar vadinami proteinais, kurių yra įvairių atmainų. Pavyzdžiui vien karvės pienas turi daugiau nei 15 skirtingų rūšių baltymų. Baltymų molekules sudaro 20 skirtingų rūšių aminorūgščių, kurių tipas ir seka nulemia baltymo savybes. Tarkime, jei baltymo molekulė būtų perlų vėrinys, amino rūgštis būtų vienas perlas.Galimybė virškinti baltymus yra labai svarbi žmogaus organizmo funkcija. Baltymų molekulės skaidomos į amino rūgštis, kurios tampa labai mažos, todėl jokio pavojaus nekelia. Tačiau žmonių, turinčių padidėjusį jautrumą maisto produktams, organizmas ne visada sugeba skaidyti...

Ar vartojate vitaminus?

Nevartoju

Šiuo metu ne

Labai retai

Vidutiniškai

Dažnai

Labai dažnai

Jūsų lytis: Vaikinas Mergina
 Balsavimo rezultatai
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!