Artėja dar vienos Sausio 13-osios metinės. Kaip jau įprasta, jas minėsime susiskaldę ir nesusitaikę. Oficialiuosius minėjimo renginius gaubs jau iki skausmo pažįstama veidmainystės aura. Bus nuoširdžių kalbų, bet pompastiškas kalbas apie tą dieną žuvusių didvyrių už Lietuvos laisvę sudėtą gyvybės auką rėš ir tie, kuriems toji diena iš tikrųjų nieko nereiškia. Kiti – pirmiausia sėdintieji Seime – vaidins jų įdėmiai besiklausantys, nors iš tikrųjų grumsis su savimi stengdamiesi neišduoti tokiomis valandėlėmis juos kankinančio begalinio nuobodulio. Naiviai jais piktintis ar juos smerkti iš esmės yra beprasmiška, nes jie yra savaip nuoseklūs – tiesiog nepajėgia suprasti šios dienos didybės ir prasmės. Sausio...

Suvienyti Lietuvą norėjo dar karalius Mindaugas. Dabar Pasaulio lietuvių vienybės dieną siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Užsienyje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai pagalbą: politinę, finansinę ir humanitarinę. Lietuvoje gyvenantys lietuviai 1990 metais turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybei atkurti, informuodami pasaulį apie rusų agresiją. Dabar Lietuvos užduotis – sudaryti sąlygas išeivijai aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime, jaustis reikalingais tėvynėje. Lietuvių tautos vienybės ir tvirtybės simbolis – ąžuolas. Jį nuo seno lietuviai garbino kaip stiprybės, ilgaamžiškumo, galios simbolį. 1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanica" išskrido iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną ir žuvo, liepos 17 d. lėktuvui...

Liepos 6 – ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Ta proga norėtųsi atsigręžti į prieštaringus istorjos vingius ir prisiminti pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą – asmenybę, pranokusią savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga… Taigi žiupsnelis kontraversiškų Lietuvos istorijos nuotrupų… Istorikai spėja, kad Lietuvos valstybė jau buvo sukurta ir vieno valdovo sujungta dar prieš pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą. Deja, tik apie jį turima tikslių istorijos duomenų. Istorijos šaltiniuose jis vadinamas...

Paprastas pilietis laukia iš istoriko aiškių atsakymų į dominančius klausimus. Kai jų nesulaukiama, dažnai pasigirsta priekaištų. Tarkim, kodėl istorikai nutyli Lietuvos istoriją iki Mindaugo? Kodėl tiek daug kalbama apie Mindaugą, o nutylimi karalienės Mortos nuopelnai ir veikla? Tūlas čia gali įžvelgti istorikų tendencingumą, savavališką faktų atranką ar net cenzūrą. Ne visi suvokia, kad istorikas negali pasakyti daugiau, negu užfiksuota šaltiniuose. Jei apie karalienės Mortos gyvenimą išliko tik keturi trumpučiai epizodai ar užuominos, net ir labai norėdamas laikytis lyčių lygybės principo,...

Balandžio pirmoji diena vadinama pokštų, melagių, juokų diena. Tą dieną daugelyje Europos šalių ir JAV pagal seną paprotį mėgstama /ir leidžiama/ apgaudinėti, meluoti, pasijuokti. Panaši diena yra beveik viso pasaulio šalyse. Anglijoje išjuoktasis vadinamas Balandžio kvailiu. Škotijoje – gegute arba kvailiu, Prancūzijoje – balandžio žuvimi. Indijoje nuo pat senovės kovo 31 buvo švenčiama „uli“ šventė, kurios metu žmonės apgaudinėjo vienas kitą ir stengėsi priversti atlikti įvairius nereikalingus ir beprasmiškus darbus. Šią dieną kiekvienas turi teisę pasijuokti iš savo draugų, viršininkų,...

Mielos moterys, sveikinu Tarptautinės moters dienos proga! Džiugu, kad kartu su šia švente sugrįžta pavasaris. Tegul pirmieji saulės spinduliai dovanoja Jums daug gražių akimirkų, saulėtą nuotaiką ir džiaugsmą. Juk esate tos, kurių išmintis, dvasingumas ir sugebėjimas mylėti tarsi pirmieji pavasariniai žiedai pakylėja mus aukščiau kasdienybės. Dėkoju už Jūsų neišmatuojamą dosnumą ir gerumą, už švelnumą, skleidžiamą šilumą ir gyvenimo grožį. Būkite laimingos, būkite mylimos ir mylėkite! Šios dienos ištakos siekia Antikos laikus – remiantis rašytiniais šaltiniais, tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio ir netgi karai tą dieną turėdavo būti nutraukti, kad kariai galėtų būti su savo moterimis....

Sveikinu visus Straipsniai.lt portalo lankytojus ir visus mielus redakcijos bičiulius - artėjančių Joninių proga. Artėja iškili, tautiška vasaros šventė – Joninės, kurios mūsų tautoje turi prasmingas, senas bei gilias tradicijas. Tai šventė kurioje susiduria ilgiausia diena bei trumpiausia naktis, kai kūrenami laužai, pinami vainikai ir ieškomas paslaptingasis paparčio žiedas, o jį radusiųjų laukia laimė, meilė ir sėkmė. Sveikinu mielas Janinas bei Jonus su varduvėmis ir visus redakcijos bičiulius su nacionaline švente! Linkiu Jums visiems ieškoti ir surasti savąjį paparčio žiedą,...

Mielieji! Kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena - visada išliks sutelktumo, ypatingo bendrumo ir kilnių idėjų simboliu. Tai diena, kai lietuvių tauta savo dvasia ir ryžtu susigrąžino Valstybę ir Laisvę. Susigrąžino galimybę kurti gyvenimą laisvoje šalyje. Šiandien, atsigręžę į praeitį, prisiminkime tikėjimą Lietuva, tikėjimą savimi. Nenumaldomą ryžtą patiems kurti dabartį ir ateitį. Šia proga noriu palinkėti, kad atrastume jėgų būti vieningi, kad atgimtų pasitikėjimas savimi ir šalia esančiu, kad vėl širdyse pažadintume ryžtą kurti gyvenimą - sau ir savo vaikams. 1990 m. kovo 11-ąja Lietuvos žmonės dar kartą patvirtino savo pasirinkimą būti laisvi, gyventi ir kurti laisvoje valstybėje. Laisvė...

Naujieji Metai – šventė, vykstanti sausio 1 dieną ir skirta paminėti metų virsmą. Tai sąlyginė kalendorinių metų pradžia. Naujųjų metų datą sausio 1-ąją nustatė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. pr. m. e. 1582 m. po popiežiaus Grigaliaus XIII padarytos kalendoriaus reformos Naujieji metai sausio 1 d. pradėti švęsti visuose katalikų kraštuose. Julijaus ir Grigaliaus kalendoriai skiriasi 13 dienų. Sausio 1-oji, kaip Naujųjų metų diena, Lietuvoje pradėta švęsti pagal krikščioniškojo vakarų pasaulio tradicijas ne anksčiau kaip XIX a. Naujieji metai skirtingose kultūrose švenčiami skirtingu laikotarpiu: vienur sutapatinimi su žiemos saulėgrįža, kitur su pavasario lygiadieniu, derliaus šventėmis. Mitologinė Naujųjų metų prasmė...

Joninių naktį Vilniuje bus atgaivintos senųjų amžių tradicijos: magiškas tradicijas keis šiuolaikinė muzika ir danguje degantys paparčio žiedai. Joninių naktis - ypatinga, lydima ugnies, vandens ir augmenijos burtų. Sakoma, jog šią naktį stiprios gamtos jėgos, žydi nežmogiškų galių ir išminties suteikiantis paparčio žiedas. Visoje Lietuvoje kasmet organizuojama šimtai Joninių renginių, kuriama tūkstančiai laužų. Tik niekas negali prisiminti, kada pastarąjį kartą Vilniuje buvo surengta Joninių šventė su daug laužų, ugnies, muzikos ir burtų. Todėl Didžiosios Joninės sugrįžta į Vilnių. Atėjo metas...