Vakarų Europos įvairių valstybių politikai dar tik diskutuoja, kaip išspręsti didėjančio automobilių kelių eismo intensyvumo ir krovinių srautų reguliavimo problemas, o štai Švedijoje ir Suomijoje 60 tonų leistino bendrojo svorio ir 25 m ilgio autotraukiniai jau keletą metų reguliariai ir sėkmingai važinėja tarp stambiausių krovinių transportavimo centrų. Išgirdę pasiūlymą didinti sunkvežimių leistiną bendrąjį svorį ir ilgį, politikai dažniausiai bando išsisukinėti ir tokiu būdu tik atideda aktualios problemos sprendimą netolimai ateičiai. Neseniai vokiečių transportininkų žurnalas „Lastauto und Omnibus”, siekdamas surasti ir pateikti racionaliausią šios problemos sprendimą, pasitelkė įvairių sričių specialistus ir atliko tyrimą. Su įvairių šalių vežėjų komentarais, ES Komisijos informacija...

Gatvėje norom nenorom atkreipi dėmesį į išsiskiriančius transporto sraute automobilius, kurių šonai išmarginti reklaminiais užrašais arba kokiais nors piešiniais. Tokiais užrašais kaip „Langai Velux” ar ABB vargu ar ką nors sužavėsi - juk tai tik firmos ar gaminio pavadinimas. Bet jei ant furgono šono didžiulė spalvinga pica ar putojančio alaus bokalas ir gerai parinktas šūkis, skatinantis paragauti šių gėrybių, norom nenorom pagalvosi - o gal tai iš tikrųjų puikus produktas? Reklama ant transporto priemonių - labai veiksminga, jeigu protingai naudojama. Reklamos specialistas Džordžas Klarkas teigia: „Reklama ant transporto priemonių garantuoja daugkartinį poveikį ir nenutrūkstantį įspūdį, nes visą laiką būna eisme...

Suomijos sostinėje Helsinkyje vykstantys logistikos seminarai turi ilgametę patirtį ir nemažai nuolatinių lankytojų. Kaip teigia organizatoriai, 1985 metais logistikos klausimus gvildeno tik šimtas žmonių. Kasmet jų skaičius vis didėjo. Į aštuonioliktąjį logistikos seminarą, atvyko 841 dalyvis iš Suomijos, Švedijos, Rusijos, Estijos, Latvijos. Lietuvai atstovavo tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA. Pirmoji seminaro dalis, pavadinta "Vizijos ir naujovės", vyko "Finlandia Hall" rūmuose. Vėliau veiksmas persikėlė į "Silja Line" kompanijos kruizinį keltą "Silja Symphony". Čia, keltui plaukiant iš Helsinkio į Švedijos sostinę Stokholmą ir atgal, jaukioje ir draugiškoje aplinkoje vyko personalinių verslo kontaktų ir pasidalinimo patirtimi forumai. "Šio seminaro tikslas - sukviesti...

Atikos pakrantėje, kur plyti Maratono lyguma, 490 metų pr. m. e. vasarą pasirodė finikiečių pentekonterų laivynas. Į krantą išbrido tūkstančiai persų raitelių ir pėstininkų. Tai karaliaus Darijaus I kariuomenė atvyko keršyti atėniečiams už tai, kad prieš keletą metų, kai Mažosios Azijos pusiasalyje įsiliepsnojo graikų kolonistų sukilimas prieš užkariautojus persus, Atėnų laivynas rėmė sukilėlius. Didelė įsibrovėlių kariuomenė gėdingai pralaimėjo mūšį. Netvarkingomis gaujomis pulkai sugrįžo į laivus ir skubiai, paliko Atikos krantus. Pralaimėjimas Maratono lygumoje neatbaidė Persijos valdovų nuo minties užkariauti Graikiją, paskutinį rimtą varžovą Viduržemio jūros baseine. Karalius Kserksas, pakeitęs soste savo tėvą Darijų I, atsidėjęs ruošė kariuomenę žygiui. Pagrindiniu priešu...

Graikų pirkliams besivaidijant su kartaginiečiais, Apeninų pusiasalyje augo nauja galybė. Tai buvo Roma. Tiesa, romėnai ilgai kariavo sausumoje su "barbarų tautomis", todėl laivų nestatė ir jūrų prekyba nesivertė. Patricijus patenkino svetimųjų atplukdytos prekės, o karų išvargintas kraštas kitoms šalims ne kažką galėjo, pasiūlyti. Dėl to graikai ir kartaginiečiai Romą laikė tik antraeiliu prekybos klientu. Greitai tačiau teko pakeisti požiūrį - sustiprėjusi Roma atsigręžė prieš savo "civilizuotus" kaimynus. Romos politikų dėmesį pirmiausia patraukė Graikija, kur atskiri poliai (miestai-valstybės) kovojo tarpusavyje. II amžiuje pr. m. e. Romos legionieriai ne kartą niokojo šalį, o 27 metais pr. m. e. senatas paskelbė Graikiją Romos...

Rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje nuo seniausių laikų gyveno negausios tautelės, istorijoje vadinamos bendru finikiečių vardu. Nederlinga žemė menkai temaitino savo gyventojus. Vienintelė jų viltis buvo jūra. Prie jos ir glaudėsi finikiečių sodybos, o vėliau - miestai. Jūra dosniai teikė gėrybių, reikėjo tik mokėti jas paimti. Jūra maitino žvejų šeimas, teikė žaliavą purpuro gamintojams. Ta žaliava - tai moliuskai Murex brandaris, apsidengę nedidele spygliuota kriaukle. Legenda pasakoja, jog purpurinio moliusko paslaptį įminęs šuo. Kažkoks finikietis žvejys tinkle vietoje žuvų radęs įstrigusią kriauklę ir piktai numetęs ją ant smėlio. Alkanas žvejo šuo ją perkandęs, ir jo nasrai nusidažę ryškiai raudona spalva. Žvejys...

Prieš 7000 m. Nilo slėnyje įsikūrė pirmieji gyventojai. Jie vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, mokėjo pasidaryti akmeninius įrankius ir lipdyti puodus, o Nilas juos išmokė rišti riestanosiu plaustus iš papiruso nendrių, kurios augo čia pat, prie upės. Slinko šimtmečiai. Vis daugiau nendrinių plaustų plaukiojo Nilu aukštyn ir žemyn, gabendami javus ir audinius, varį ir auksą. Upė ir plaustai susiejo egiptiečių gentis tvirtais ūkiniais ryšiais. Kai apie 3000 metus pr. Kr. Egipte susikūrė vieninga valstybė, Nilu jau plaukiojo nesuskaičiuojama daugybė plaustų. Jie plukdė ne tik krovinius, bet ir karius, mokesčių rinkėjus, teisėjus. Iš nukariautos Nubijos upe paplūdo gėrybių srautas: varis, auksas, malachitas,...

Laivas simbolizuoja transporto priemonę, kuria dangaus kūnai, pirmiausia Saulė (dažnai vietoj vežimo), keliauja per dangų arba gabena mirusiuosius anapus. Neolito laikotarpio megalitinėse kapavietėse ant akmeninių sienų dažnai randami išraižyti laivai, neabejotinai juos galima laikyti kelionės į Palaimintųjų salas simboliu. Skandinaviškieji žalvario amžiaus uolų raižiniai vargu ar vaizduoja realius laivus (su roges primenančiu dvigubu števeniu), veikiausiai jie fiksuoja kosminius įvykius. Netoli Gizos miesto Egipte piramidėse pavaizduoti saulės laivai aiškintini kaip barkos, kasdien plukdančios per dangų Saulę. Naktį Ra šviečia mirusiųjų karalystei ir po to grįžta rytų pusėn, iš kur vėl pateka. Bendrąja prasme ir krikščionybėje laivas (valtis, barka) laikomas kelionės,...

Upės pakrante ėjo žmogus su ilga lazda rankoje. Lazdos laibgalyje bolavo kaulinis antgalis su keliomis užbarzdomis. Tai buvo žeberklas, su kuriuo žmogus visą dieną slankiojo paupiu, tykodamas nusmeigti žuvį. Bet upė buvo ištvinusi, iki krantų sklidina sūkuriuojančio vandens. Ramūs, seklūs užtakiai, kur laikydavosi juodnugarės žuvys, buvo apsemti. Žmogui pilvas gurgė iš alkio. Vakar nepavyko medžioklė, užvakar taip pat. Prasidėjus liūtims, žvėrys kažkur pasitraukė. Beliko šaknys, medžio žievė. Žmogus akimis sekė srovės nešamus šiekštus ir medžius. Ne kartą, ištvinus upei, jis matė tokį vaizdą, o neseniai labai nustebo išvydęs ant šiekšto plaukiantį zuikį. Ties upės posūkiu šiekštas priplaukė prie kranto, zuikis...

pagrindinis požymis - nacionalinis laivynas. Dabar Lietuvos Respublikos laivų rejestre yra užregistruoti 275 jūrų laivai, kurių bendra bruto registrinė talpa (BRT) - 506,6 tūkst. tonų. Situacija nėra palanki jūrų verslui toliau plėtoti išlaikant laivyną su Lietuvos vėliava, jeigu nebus imtasi tam tikrų apsaugos priemonių derinant Lietuvos įstatymus ir norminius aktus jūrų transporto klausimais su ES teisės aktais. Labai svarbu, kad vykstant privatizacijai nebūtų prarastas Lietuvos laivynas išplukdant laivus į kitų šalių "patogių vėliavų" registrus. Susisiekimo ministerija kartu su Klaipėdos mokslininkais bei jūrinio transporto specialistais parengė Lietuvos nacionalinės laivybos koncepciją, kurioje numato, kokios juri inės ir ekonominės sąlygos turi būti sudarytos...