LT   EN   RU  
2019 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žmogaus teisės
  Žmogaus teisės
Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (Autoriaus įžanga)
Lankomumo reitingas

Kuomet tenka apie ką nors kalbėti arba rašyti, paprastai išskiriami pagrindiniai aptariamo objekto bruožai. Kalbėdamas apie posovietinę Lietuvą, aš tokiu išskirtiniu bruožu laikau jos teritorijoje gyvenančių žmonių visuotinį melą tiek patiems sau - tiek kitų šalių piliečiams. Žvelgiant iš šalies į šį keistą reiškinį susidaro įspūdis, kad nusimelavome iki tokio lygio, kad jau nebepajėgiame suvokti kas yra tikrovė, o kas yra pačių susikurtas melas. Todėl aš nusprendžiau pabandyti išsiaiškinti: kas yra kas posovietinėje Lietuvoje tuomet - kuomet mes patys savęs neapgaudinėjame (arba nesileidžiame apgaudinėjami). Nuo 1991 metų aš aktyviai dirbu įvairiose posovietinės Lietuvos žmogaus teisių gynimo organizacijose. Aš specializuojuosi iki...

  Komentarų: 1
Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (I dalis)
Lankomumo reitingas

Kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo 1990-03-11 - tuo labiau aiškėja, kad posovietinė realybė iš esmės skiriasi nuo gražių to meto deklaracijų. Pagrindiniu to skirtumo indikatoriumi yra tai, kad posovietinės Lietuvos valstybė savo piliečiams neužtikrina žmogaus teisę naudotis jo paties įsigytu (arba paveldimu) nekilnojamuoju turtu. Pagal tai, ar ši teisė užtikrinama ar neužtikrinama - mes sprendžiame: ar teisinė valstybė realiai egzistuoja (atlieka savo tiesiogines funkcijas). Posovietinėje Lietuvoje šios žmogaus teisės yra ne tik kad neužtikrinamos, bet įstatymų leidėjai nuolat sąmoningai kuria ir įgyvendina vis naujus šių teisių paneigimą („žemės reformą“ ir tariamą „nuosavybės teisių atkūrimą“) reglamentuojančius „įstatymus“. Šių „teisės aktų...

 Zenonas Jurgelevičius
Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (II dalis)
Lankomumo reitingas

Pirmojoje posovietinės „žemės reformos“ ir posovietinio „nuosavybės teisių atkūrimo“ teisinės analizės dalyje: „Ar buvo reikalingas teisinis piliečių nuosavybės teisių atkūrimas?“ mes išsiaiškinome, kad: posovietinė realybė (tikrovė) nėra tokia - kokią ją teigia esant Lietuvos Respublikos (LR) „valdžią turintieji“. Išsiaiškinome, kad tiek posovietinė „žemės reforma“ tiek posovietinis „nuosavybės teisių atkūrimas“ savo teisine esme yra neteisėtos priemonės, kurios skirtos iš žmonių atimti (jų) žemės valdas ir tą atėmimą įforminti teisiškai (kaip teisėtus veiksmus). Taip pat išsiaiškinome, kad tokie neteisėti „valdžią turinčiųjų“ veiksmai (ir tuos veiksmus reglamentuojantys „teisės“ aktai) atvirai pažeidžia LR galiojančius aukštesnės juridinės galios teisinius aktus - tarp kurių yra ir...

 Zenonas Jurgelevičius   Komentarų: 1
Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (III dalis)
Lankomumo reitingas

Pirmosiose dviejose šio straipsnio dalyse mes jau išsiaiškinome, kad mūsų valstybę valdančių, save „politikais“, „specialistais“, „elitu“, „aukštuomene“ ir panašiais vardais pasivadinusių asmenų grupės pažadai apie „visuotinės gerovės“ sukūrimą yra paneigiami konkrečiais jų pačių darbais. Vienintelis mūsų dar neišsiaiškintas posovietinės „žemės reformos“ ir „nuosavybės teisių atkūrimo“ autorių ir šalininkų teisinis argumentas yra galiojančios LR Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies teisinė nuostata, kad: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei”. Siekiant suprasti, ar žemės reformos autoriai ir vykdytojai teisingai taiko LR Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį žemės reformos teisėtumui pagrįsti  būtina išsamiai išsiaiškinti „valstybės” sąvoką (kas yra...

 Zenonas Jurgelevičius
Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (IV dalis)
Lankomumo reitingas

Normalioje teisinėje valstybėje šiame straipsnyje pateiktos informacijos užtektų, kad neteisėtas veikas vykdę valstybės pareigūnai visam laikui atsistatydintų iš savo užimamų pareigų. Deja, mes gyvename posovietinėje Lietuvoje ir todėl mums dar ilgai teks aiškinti: kodėl posovietiniams pareigūnams yra privalu laikytis visuotinai priimtų moralės ir teisės normų reikalavimų - taip kaip jų privalu laikytis eiliniams piliečiams. Taip yra todėl, kad į H. Fordo klausimą: "kas kvartete dainuos tenoru?" – posovietinėje Lietuvoje atsakoma: „tas, kurį paskirs politikai“ (to asmens galėjimas dainuoti tenoru pas mus nebūtinas) . Kadangi posovietinėje Lietuvoje yra amžini politikai (jie taip pat yra ir „specialistai“ ir...

 Zenonas Jurgelevičius
Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (IV dalis, tęsinys)
Lankomumo reitingas

Šioje (ketvirtojoje) straipsnio „Kas yra kas posovietinėje dalyje“ aš jau citavau 1996-11-12 d. Kauno apskrities valdytojo pavaduotojos Z. Kubilienės rašto Nr. 1255, adresuoto Noreikiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybos viršininkui ir Kauno rajono mokesčių inspekcijai turinį: „Išnagrinėjus Noreikiškių agrarinės tarnybos 1996-10-29 raštą Nr. 112 ir atsižvelgiant į tai, kad pakoregavus buvusio LŽŪA mokomojo ūkio preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemiau išvardintų piliečių naudojama žemė yra priskirta grąžinamai žemei, prašome išvardintus piliečius apmokestinti ne kaip savavališkai užėmusius žemę ir mokančius trigubą mokesčio tarifą, bet normaliu žemės nuomos mokesčiu“ ir išaiškinau tokio sprendimo tiesiogines teisines pasekmes. Taip pat atkreipiau gerb. skaitytojų dėmesį į...

 Zenonas Jurgelevičius
Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (V dalis)
Lankomumo reitingas

Ketvirtojoje šio straipsnio dalyje mes susipažinome su tokia faktine situacija, kuomet pagal savo užimamas tiesiogines pareigas valstybės pareigūnai privalo ginti teisingumą, tačiau (jie) jo negina – savivaliauja ir savo tiesioginių pareigų nevykdo. Jie ne tik kad neatlieka savo pareigų – bet ir sąmoningai klaidina LR piliečius posovietinės teisės labirintuose. Klaidina tuos žmones, kurių teises jie patys jau pažeidė - nevykdydami savo tiesioginių pareigų keliamų reikalavimų. Taip pat paaiškėjo, kad be tokių piliečių apgaudinėjimo ir klaidinimo faktų: kaip žinomai neteisintų duomenų įrašymas į oficialų dokumentą dar pasitaiko atvejai - kuomet valstybės pareigūnai savo oficialiuose raštuose LR piliečius įpareigoja (tiems piliečiams nurodo)...

 Zenonas Jurgelevičius
Lietuvos moksleivių ksenofobijos ir politinės tolerancijos bruožai
Lankomumo reitingas

Lietuvai žengiant eurointegracijos keliu nuolat kyla klausimas, ar neištirps maža mūsų tauta Europos šalių bendrijoje ir ką daryti, kad išsaugotume savo vertybinį tapatumą. Žinia, kad visoms tautoms būdinga tam tikras natūralus ksenofobijos lygis ir tolerancijos bei netolerancijos kitoniškumui dinamika, tačiau Lietuvai, šiuo metu išgyvenančiai besitęsiantį moralinės, politinės bei socialinės transformacijos periodą, ypač svarbu, kokius bruožus įgis bręstantys naujos kartos piliečiai, dabartiniai moksleiviai. Nors tolerancija skelbiama bene pagrindine šiuolaikine dorybe, o ją puoselėti ragina įvairios tarptautinės konvencijos ir švietimo programos, ne visada pakankamas dėmesys skiriamas gilesnei šios vertybės turinio ir adekvataus įgyvendinimo galimybių analizei. Tenka pastebėti, kad tolerancija gali išreikšti ne...

Rasizmo ir ksenofobijos srityje padėtis yra nevienareikšmė, teigia ES stebėjimo centro vadovė
Lankomumo reitingas

Pastangos kovoti prieš rasizmą ir ksenofobiją Europos Sąjungoje „kai kur sėkmingos, o kai kur ne“, teigia Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro (EUMC) vadovė Beate Winkler. Ji nurodė besitęsiantį mažumų diskriminavimą darbo rinkoje ir švietimo galimybių bei būsto paskirstymo srityse. Didelė problema yra tai, jog „pernelyg daug imigrantų Europoje dirba prasčiausius darbus“. Šiais atžvilgiais ypač kenčia romų bendruomenė. Lapkričio mėn. 23 d. B. Winkler kreipėsi į europarlamentarus Piliečių laisvių komitete. Ji pristatė EUMC 2005 m. ataskaitą „Rasizmas ir ksenofobija – tendencijos, pokyčiai ir gera praktika“. Svarbiausia – darbo vietos, švietimas ir būstas. B. Winkler nurodė, jog užimtumo, švietimo ir būsto...

Raudonojo Kryžiaus jaunimas tolerancijos mokysis kartu su pabėgėliais ir romais
Lankomumo reitingas

Šiandien prasideda Lietuvos Raudonojo Kryžiaus jaunimo (LRKJ) organizuojama tarptautinė vasaros stovykla "Hope for different day", kuria siekiama mažinti ksenofobiją, rasizmą bei skatinti toleranciją. LRK jaunimo surengtoje stovykloje Raseinių raj., Darbutų kaime dalyvaus ne tik RK jaunimo savanoriai, bet ir pabėgėliai iš Afganistano ir Čečėnijos, Vilniuje gyvenantys romai. Tarp 31 stovyklos dalyvio yra atvykusių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos bei Čekijos. Drauge susirinkę skirtingos kultūrinės patirties jaunimas dalinsis savo mintimis, diskutuos, ką jiems reiškia rasizmas ir kaip efektyviausiai skatinti toleranciją. "Ši tarptautinė Raudonojo Kryžiaus jaunimo stovykla turėtų atnešti labai aiškų ir konkretų rezultatą - savanoriai Lietuvoje, o gal...

Ar Lietuvoje paisoma žmogaus teisių?

Taip

Ne

Jūsų lytis: Vaikinas Mergina
 Balsavimo rezultatai
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!