LT   EN   RU  
2021 m. sausio 17 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Šventės
Kūčios ir Kalėdos – sielos bei šeimos šventės

2009-12-28 | Dainininkė Liveta Kazlauskienė kasmet prieš Kalėdas gausiai puošia savo namus ir vieną kampą būtinai skiria Betliejui. „Šios šventės kasmet labai laukiame. Kalėdiniu laikotarpiu važiuojame į vaikų namus, dalyvaujame labdaros akcijose, padedame vargšams. Be to, mano dukra Ingrida yra gimusi gruodžio 26-ąją. Tad šį laiką tikrai praleidžiame turiningai“, – pasakojo L. Kazlauskienė. Liveta mėgsta gauti kalėdinių atvirukų iš artimųjų, tačiau pati jų nerašo, mat visus draugus ir pažįstamus švenčių proga pasveikina trumpąja žinute arba skambučiu. „Mano dukra moka sukurti labai gražų elektroninį sveikinimo atviruką, kurį atidarius pasigirsta muzika, matai krintantį sniegą. Tikiu, kad Kalėdos – tai stebuklų metas, nes žmonių širdis aplanko gerieji angelai, pildantys troškimus. Kai darai gerus darbus, tai ir yra stebuklas“, – samprotavo dainininkė. L. Kazlauskienei idealios Kalėdos yra sutiktos su artimais žmonėmis. Jai be galo svarbu, kad artimieji būtų linksmi ir sveiki. „Kartais man atrodo, kad šiemet kažkas privertė Žemę suktis greičiau. Regis, ką tik buvo pirmadienis, o štai jau, žiūrėk, ir savaitgalis atėjo. Visi mes kažkur lekiame, skubame“, – mintimis dalijosi Liveta. Tad, pasak jos, bent per šventes reikėtų sustoti – juk tikrai yra svarbesnių dalykų nei vaišėmis perkrautas stalas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kalėdų išvakarės - Kūčios

2009-12-24 | Pirmųjų amžių krikščionys turėjo paprotį kiekvieną didesnę religinę šventę pasitikti dieną ar visą parą prieš tai trunkančiu budėjimu su šv. Mišiomis - vigilija. Kalėdų išvakarių vigilija Lietuvoje vadinama Kūčiomis. Lietuviai, kaip jokia kita krikščioniška tauta, turi sukūrę ir išsaugoję daugelį Kūčių papročių. Pavyzdžiui, iškilmingą Kūčių vakarienę, kurios kilmė aiškinama įvairiai. Gal tai sukrikščionintos senovės pagonių tradicijos, gal pirmų amžių krikščionių bendros vakarienės (agapės) tęsinys. Kūčių diena yra pasninko diena. Vakarieniauti pradedama "užtekėjus Vakarinei žvaigždei". Paprastai per Kūčias pateikiama ne mažiau kaip 12 pasninko valgių. Stalas padengiamas šienu (tai simbolizuoja Jėzaus gimimą ėdžiose) ir užtiesiamas balta staltiese. Vakarienė prasideda bendra šeimos malda, paskui laužomi kalėdaičiai (plotkelės), kuriais dalijamasi su visais šeimos nariais. Mirusiam šeimos nariui paliekama vieta prie stalo ir padedama lėkštelė, kurioje uždegama žvakutė. Įprasta ragauti visus ant stalo esančius valgius, kurių receptai taip pat paveldėti iš senovės ir turi savą simbolinę prasmę. Patiekalas, pagamintas iš įvairių javų grūdų (lenkiškai vadinamas kucja, kutja; baltarusiškai - kucija) davė visai šventei pavadinimą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Gimtadienio planas

2009-11-02 | Kad ir koks gimtadienis artėja – vaiko gimtadienis, draugo gimtadienis, tėčio ar mamos gimtadienis, antros pusės gimtadienis ar bendradarbio gimtadienis, svarbu jam tinkamai pasiruošti, kad gimtadienis pavyktų sklandžiai, būtų malonus siurprizas gimtadienio kaltininkui ir visiems svečiams. Jei nutarėte suorganizuoti gimtadienį kitam žmogui (vaikui, draugui, mamai ar tėčiui, antrai pusei, bendradarbiui), apibendrintas gimtadienio planas galėtų būti toks: Gimtadienių kalendorius – nenorėdami patekti į nesmagią padėtį, kad pamiršote kažkieno gimtadienį bei siekdami turėti laiko viską iš anksto kruopščiai suplanuoti, susidarykite gimtadienių kalendorių. Gimtadienio kalendorius gali būti pažymėtos datos Jūsų įprastame sieniniame, staliniame, kišeniniame ar elektroniniame kalendoriuje, kuriuo Jūs pastoviai naudojatės. Patartina aktyvuoti priminimų sistemą (MS Outlook, mobiliajame telefone ar kt.), kuri iš anksto informuotų apie artėjantį gimtadienį. Gimtadienio svečiai/dalyviai – pakvieskite gimtadienio kaltininkui artimus, svarbius, pažįstamus žmones. Būtinai gaukite dalyvaujančiųjų patvirtinimus, susidarykite dalyvaujančių svečių sąrašą. Gimtadienio biudžetas – nutarkite, kiek apytiksliai pinigų galėsite skirti visam gimtadieniui: pramogoms, dovanai, vaišėms, nuomai ir t.t.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Gimtadienis

2009-11-02 | Gimimo diena - metų diena, kurią gimė koks nors asmuo. Asmeninė šventė (Gimtadienis). Švenčiama su artimaisiais, draugais, giminėmis, bendradarbiais, kolegomis. Įprasta ką nors dovanoti.
Viena iš gimtadienio tradicijų - gimtadienio tortas, paprastai papuošiamas žvakutėmis (skaičius priklauso nuo suėjusių metų skaičiaus; esant dideliam skaičiui, gali būti uždegamos atitinkamus metų skaičius simbolizuojančios žvakutės). Žymiausia gimtadienio daina - „Su gimimo diena!" (angl. Happy Birthday - 'Laimingo gimtadienio!').

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vaiko gimtadienis – galvosūkis tėvams

2009-09-08 | Mažylio gimtadienis. Daugelis tėvų nė nenori pagalvoti apie iškilmes namuose – juk būrys vaikų viską apverstų aukštyn kojomis. Todėl tėvai atžaloms ieško pramogų už savo namų sienų. Galbūt vaikas svajoja pajodinėti tikru žirgu? Ar bent kelioms valandoms pavirsti kariu didvyriu, matytu filmuose? O gal išpūsti rekordinio dydžio muilo burbulą? „Nė vieno sūnaus gimtadienio nešventėme namuose. Visiems ieškojome kokios nors įdomios pramogos. Juk gimtadienyje dalyvauja ne tik mažyliai, bet ir jų tėvai, tad šventė turi patikti visiems“, – įsitikinusi aštuonerių metų sūnų Benediktą ir vienerių dukrelę Moniką auginanti vilnietė Donata Baniūnienė. Šiemet jos sūnus gimtadienį šventė Arklio muziejuje, kur senovinėje troboje tikroje krosnyje kepė duoną, o pernai jis kelioms valandoms tapo kareiviu. Pastaruoju metu norintiems surengti šventę vaikams rinktis tikrai yra iš ko. Prieš 5-6 metus buvo gerokai sunkiau. Renkantis paslaugą, verta paisyti tėvelių, anksčiau toje vietoje rengusių šventę, nuomonės. Kai pasiūlymų daug, galbūt kai kurie jų ir nėra patys geriausi ar per brangūs. „Pernai mums pasiūlė surengti indėnišką gimtadienį už 999 litus. Įdomu, bet per brangu“, – aiškino D.Baniūnienė. Paprastai netradicinis gimtadienis vaikui su 10-15 draugų atsieina 200-300 litų. Dažniausiai tėvams dar tenka pasirūpinti tortu ir užkandžiais.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Joninių papročiai

2009-06-23 | Jonìnės – šventė, švenčiama birželio 24 d., taip pat naktį iš birželio 23 į 24 d., maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža). Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, neretai vadinama daugiskaita (Rasos). Po krikšto ši šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena. Nors šventė buvo sukrikščioninta, senieji papročiai liko tie patys. Kai kuriuos jų, negalėdama išginti, Bažnyčia įtraukė į savo apeigas. Išlikę senieji elementai – vandens, ugnies, augmenijos simbolika, tokie papročiai, kaip vainikų pynimas, meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas ir kupoliavimas, paparčio žiedo ieškojimas, laužų kūrenimas, šokinėjimas per ugnį ir pan. (išsamiau žr. Rasos). Sukrikščionintose apeigose vietoj karčių-kupolių žolynais puošiami kryžiai, per pamaldas šventinamos vaistažolės, užuot deginus gyvulines aukas, naudojami gyvulių atvaizdai, statulėlės. Yra paprotys per Jonines spėti orą. Esą, jei Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos. Jei Joninių naktis debesuota, tai Kalėdos bus lietingos ir vėjuotos. Jei Joninių naktis lietinga, tai Kalėdos bus sniegingos, su pūgomis. Per Jonines paprastai spręsdavo apie derlių: jei per Jonines „kubilėlis lengvai prisipildo žalnieruko (vandenuko), tai aruodėlis lengvai prisipildys grūdelio". O „jei per Jonines saulutė greitai išdžiovina paklodėlę, tai žiemą badaus vaikai ir motriškėlės".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Joninės: tradicijos ir papročiai

2009-06-23 | Kasmet birželio 22-24 dienomis Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv.Jono vardu. Birželio 24 d. išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles, nes tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš žolelių verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Šis moterų veiksmas vadintas kupoliavimu. Netekėjusios merginos šį vakarą apsivilkdavo baltais lino drabužiais ir dainuodamos eidavo į pievas pinti vainikų. Vainiką jos pindavo iš devynių arba dvylikos skirtingų žydinčių žolynų. Nusipintais vainikais merginos pasipuošdavo galvas, o vėliau iš jų spėdavo ateitį. Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Buvo tikima, kad ūkininkas sulauks gero derliaus, jei šią naktį apibėgs savo laukus ir nuogas pasivolios rasoje. Visiems gerai žinoma, kad Joninių naktį pražysta paparčio žiedas. Lietuviai nuo seno jo eidavo ieškoti vidurnaktį. Buvo manoma, kad radęs paparčio žiedą žmogus tampa aiškiaregiu - gali girdėti kitų žmonių mintis, todėl žino visas jų paslaptis; supranta paukščių kalbą. Tokie sugebėjimai žmogui atneša turtus ir laimę.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Motinos diena

2009-05-01 | Motinos diena švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Ši šventė lietuviams žinoma dar nuo senų senovės. Šią dieną motinas sveikina vaikai ir vyrai, tądien jie stengiasi už jas atlikti visus namų ruošos darbus. Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių. Taigi pavasarį, kai garbinama žemė, kad būtų derlinga, nepamirštamos ir motinos. Motinų garbinimas siekia pačius seniausius laikus. Žmonės įvairiose šalyse nuo seno garbino moteriškąsias dievybes, būtent dėl tos pačios priežasties - motina buvo siejama su gyvybės nešėja. Taigi visos Visatos gyvybė buvo aiškinama kaip pagimdyta antgamtiškos kilmės motinos. Graikai garbino Gėją, romėnai - Artemidę, egiptiečiai - Izidę, o lietuviai - Žemyną. Tai žemės deivės. Kitos moteriškos deivės buvo susietos su moterų darbais, rūpesčiais, gimimu, gyvenimu ir mirtimi. Jos rūpinosi žemės derlingumu, moterų vaisingumu, globojo vaikus, lėmė jiems gerą likimą. Likimą lėmė ir sergėjo graikų Eiletijos, rusų Rožanicos, lietuvių Laimos. Visiems gerai žinoma meilės deivė, taip pat glaudžiai susijusi su motinos, t. y vaisingumo, funkcija, skirtinguose kraštuose vadinta skirtingu vardu: Afrodite, Venera, Milda. Įvairiuose kraštuose randama šių deivių garbinimo įrodymų - moteriškos lyties statulėlių. Iš Narvos kultūros (III. tūkst. pr. Kr.) rasta medinių, gintarinių statulėlių. Mažojoje Lietuvoje - akmeninių statulų, vadinamų akmens bobomis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Velykos

2009-03-30 | Velykos arba Šventos Velykos - krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną). Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šėtoną). Kai kurių protestantų[patikslinti!] supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas Kristus išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes. Į Velykas, kaip ir kitas krikščioniškas šventes yra įsilieję ir pagoniškų elementų, pvz., Velykų kiaušiniai. Velykos nėra švenčiamos fiksuotą metų dieną pagal Grigaliaus kalendorių. Jų data priderinta prie žydų šventės, kurios data nustatoma pagal mėnulio kalendorių. Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Taigi Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos. Katalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didijį Ketvirtadienį, ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki Kristaus žengimo į dangų šventės. Didijį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, ir minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis už mylimą žmoniją. Didijį Penktadienį, kuomet Viešpats guli kape, o pasaulį sukausčiusi pasimetimo, baimės ir nevilties atmosfera, Bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Velykos. Simbolika ir reikšmė

2009-03-30 | Velykos - gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių Velykų laiką. Ji kilnojama - švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės". Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto - kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda su atgimstančia gamta, pasitraukia po pirmojo Perkūno. Įdomios, labai įvairios Velykų bažnytinės apeigos, kurios prasideda didžiosios savaitės viduryje. Sudedamoji dalis - Didysis pasninkas (nuo didžiojo trečiadienio iki Velykų). Žinomos didžiojo trečiadienio silkių išvarymo apeigos. Jos primena, kad seniau per šį pasninką net silkes būdavo draudžiama valgyti. Didįjį ketvirtadienį nutyla (užsigavi) net bažnyčių vargonai. Tai tęsiasi iki šeštadienio. Bažnyčioje skambinama tik tarškučiais. Tą dieną sargyboje prie Kristaus karsto budi jaunimas. Didįjį šeštadienį pagal tradiciją bažnyčioje šventinamas vanduo ir šventoriuje iš senų kryžių ir medinių dievukų sukuriamas šventas laužas. Jo ugnis pašventinama. Žmonės (dažniausiai jaunimas) pasiima laužo ugnelės ir nešasi namo, kad ja įžiebtų savo namų židinio ugnį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!