LT   EN   RU  
2021 m. balandžio 14 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Šventės
Gruodžio mėnesio jubiliejai ir žymios datos

2006-02-08 | Gruodis - pirmasis žiemos mėnuo. Saulė pasirodo retai, žemę slepia sniegas ir kausto šaltis. Iš didžiųjų darbų valstiečiams belikęs linamynis. Linamyniui, kaip ir kitiems sunkiems darbams, buvo kviečiamos talkos. Jis ypatingas tuo, kad buvo dirbama naktimis: dieną jaujos pirtyje linų stiebeliai buvo karštyje džiovinami, naktį rankiniais mintuvais vyrų laužomi ("minami"), merginų čia pat išlaužtos iš stambių spalių linų saujos braukiamos lengvesniais mintuvais ar brukamos bruktuve. Jauja būdavo apšviesta besikūrenančių šakalių (juos kurstyti buvo paauglių ir karšinčių senelių darbas) ar prie sienos pakabinto žibinto, - puiki proga vaikinams, apsitaisius šmėklomis, pagąsdinti merginas. Talkos metu šeimininkės stengdavosi paruošti kuo skanesnį ir sotesnį maistą, ypač populiarus linamynio talkų patiekalas buvo riebus kugelis, kruopų, žirnių, bulvių ir šviežios kiaulienos šutinys, vadinamas šiupiniu, įvairūs virtiniai su lašiniais ar varške, ant kopūstlapių duonkepyje iškeptos bulvinės bandos su grietinės ir spirgučių dažiniu. Talkininkai paprastai buvo vaišinami ten pat, jaujoje, net keletą kartų per naktį. Darbo talkos, anot žymiojo suomių etnologo Kumsta Vilkuma, senovės žmogui buvo viena didžiausių švenčių. Jų metu kiekvienas turėjo puikią progą parodyti savo sugebėjimus, išprusimą, mokėjimą bendrauti, krėsti pokštus. Čia ne tik užsimegzdavo pažintys, bet neretai buvo pasirenkamas partneris vedyboms. Neilgomis poilsio ("pypkiarūkio") valandėlėmis senesnieji sekė pasakas, minė mįsles, jaunimas krėtė išdaigas, prasdimanydavo įvairiausių žaidimų.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Trys karaliai: širdies šventė

2006-01-02 | Tiesą sakant, mes visai neturėtume tų žmonių prie Jėzaus lopšio tituluoti „karaliais”. Evangelija aiškiai sako: išminčiai, magai, burtininkai iš Rytų šalies. Niekas nežino jų kilmės. Niekas nežino jų tikrų vardų. Niekas nežino netgi jų skaičiaus. Skaičius „trys” nusistovėjo mūsų Bažnyčios tradicijoje dėl trijų dovanų, kurias jie atnešė kūdikėliui Jėzui – aukso, smilkalų ir miros. Bet kai kuriose Rytų bažnyčiose, sako, būta ir dviejų, ir keturių, ir net devynių karalių. Daug tiksliau, daug saugiau būtų šią šventę vadinti jos graikišku vardu – Epifanija. Dievo apsireiškimas. Pasverta, nušlifuota teologine kalba kalbėti apie įsikūnijusio Dievo pasirodymą visoms tautoms ir kultūroms, apie tai, kad visi, net tolimieji ir svetimieji, suklumpa prie Jėzaus kojų ir atiduoda jam deramą garbę ir šlovę. Keista, bet mums niekaip neišeina atsikratyti to tradicinio Kalėdų paveikslo su trimis karaliais ir juos vedusia stebuklinga žvaigžde. Mes šiandien vis tiek galvojame apie karalius. Apie asmenis, o ne apie idėjas. Net jeigu kyla įtarimas, jog evangelistas Matas ne istorinius faktus aprašinėja, ne reportažą iš Betliejaus pateikia, o kuria simbolinį ar alegorinį paveikslą. Jokie naršymai po knygas, po Šv. Rašto žodynus ir enciklopedijas neišmuš man iš galvos įsitikinimo, kad Jėzaus prakartėlėje stovėjo būtent karaliai. Būtent trys. Su karūnomis, šermuonėlių mantijomis ir su visu karaliams deramu orumu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Trijų Karalių šventė

2006-01-02 | Švenčiama sausio 6-ąją. Tai paskutinioji kalėdinio laikotarpio (Saulėgrįžos) šventė. Krikščionybės laikais paplito paprotys ant durų Trijų Karalių dieną bažnyčioje pašventinta kreida parašyti pirmąsias Trijų Karalių vardų raides: +K+M+B. Tikima, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Nuo seno tą dieną vaikščiodavo persirengėliai (gandrai, arkliai, žydai, meškos ir kt.). Balys Buračas knygoje „Lietuvių kaimo papročiai“ (Vilnius, „Mintis“, 1993, p. 161) nurodo, kad „Žemaičiuose tokie „karaliai“ pasipuošia iškilmingais drabužiais, pamėgdžiodami senovės karius ar kunigaikščius, kartais net „aukso“ karūnas užsideda. Šarvai irgi karališkai atrodo. Na, o jau „angelas“, „karalių“ palydovas, tai tikrai puikiai atrodo, lyg, rodos, būtų iš dangaus atskridęs. Vaikučiams tokia gražuma padaro neišdildomą įspūdį“. Trijų Karalių šventės pavadinimas pas mus Lietuvoje prigijo neseniai, taip pat neseniai ir minėtų persirengėlių būrį papildė Trijų Karalių personažai, kuriais dažniausiai mėgsta persirengti vaikai. Jie lanko sodybas, gieda, palinki namų šeimininkams sėkmės, o už tai yra pavaišinami ir apdovanojami. Jau minėtoje „Lietuvių kaimo papročių“ knygoje (p. 164) Balys Buračas pažymi, kad „Kalėdos-Trys Karaliai - toks dviejų savaičių linksmalaikis, kiek tik jaunos širdys valioja“. Tarpušvenčiu - nuo Kalėdų iki Trijų Karalių - nuo seno mūsų krašte daug visokių draudimų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kristaus apsireiškimas (Trys karaliai)

2006-01-01 | Į Betliejų atkeliavo trys išminčiai iš Rytų. Keistuoliai svetimšaliai atpažino Betliejaus Kūdikyje Pasaulio Karalių. Bažnyčia šį įvykį švenčia Kalėdų laikotarpiu. Tai graži ir labai paslaptinga šventė. Pilna kažkokios nesuvokiamos, neaprėpiamos prasmės. Žinoma, mes suprantame, kad Bažnyčia tikrai čia neakcentuoja taip giliai žmonių pasąmonėje įsišaknijusio karnavalo (persirengimo karaliais, vaikštynių, lankymosi vienų pas kitus, dovanų teikimo vienas kitam) ir kitų linksmybių. Gal jos ir dera su Kalėdų džiaugsmu, bet nemanau, kad bažnyčioje šiuo laikotarpiu trūktų šurmulio. Kristaus Apsireiškimas (Epifanija) yra tikėjimo įvykis. Ką dar jis gali pridėti prie Kalėdų slėpinio, Dievo Įsikūnijimo, kuris mus su kaupu užtvindė ir pradžiugino savo nesuvokiamu ir mūsų sąmonę gniuždančiu Dievo Meilės Proveržiu?.. Atrodytų, Jis gimė, apsigyveno tarp mūsų, ir ko mums dar trūksta... Bet Bažnyčia sako – ne, Kalėdų slėpinys dar tebesitęsia, nesustoja ties Gimimu. Epifanija pabrėžia Kristaus atskleidimą visiems žmonėms, visam pasauliui. Tie trys Rytų išminčiai (liaudis juos titulavo karaliais) atstovauja Evangelijos pasakojime visą pasaulį. Šventės moralas toks – šis nuostabus, nesuvokiamas Dievo Įsikūnijimo, Jo susitikimo ir apsigyvenimo tarp žmonių planas yra skirtas ne tik žydams – išrinktajai Dievo tautai, bet ir pagonims – tam kitam, tiesiog visam ir visokiam pasauliui.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Su Naujaisiais 2006-aisiais metais!!!

2005-12-31 | Sveikiname visus Straipsniai.lt portalo lankytojus ir visus mielus redakcijos bičiulius su Naujaisiais 2006-aisiais metais. Tegu šie ugninio šuns Metai visiems Jums bus darbingi ir kūrybingi. Tegul ateinantys būna kupini meilės, džiaugsmo ir vaisingų darbų. Linkime daug laimės, sėkmės, gerų ir malonių dovanų. Jei ką nors padarėme ne taip, prižadame pasitaisyti, o jei padarėme ką nors gero, tai ir ateinančiais metais padarysime dar daug gerų darbų. Linkime geros sveikatos, nuolatinio tobulėjimo, tarpusavio supratimo ir viso kuo geriausio! Sėkmės Jums visiems! Eina metai...Vieni kažką nusineša, kiti kažką dovanoja. Tegul šie metai atneš tik džiaugsmą, skaidrią nuotaiką, laimingas minutes ir paprastą žmogišką laimę. Džiaukitės ir dovanokite nuoširdžias šypsenas kitiems!!! Visiems linksmų, nepakartojamų ir STEBUKLINGŲ švenčių!!!

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Ką mums reiškia Naujieji metai?

2005-12-29 | Knygos "Lietuvių papročiai ir tradicijos" autorės Danutės Brazytės-Bindokienės teigimu, Naujųjų metų išvakarėse žmonės nesiguldavo bent iki vidurnakčio, kad sulauktų kitų metų pradžios, mat buvo manoma, jog pramiegojus tokį svarbų momentą visus metus nesiseks - būsi apsnūdęs ir tinginys. Didžiausias visų rūpestis Naujųjų išvakarėse ir pirmąją metų dieną, pasak autorės, būdavo sužinoti savo ateitį: kokie bus prasidedantys metai, kaip seksis gyventi. Tam būdavo pasitelkiami įvairūs būrimai ir spėliojimai. Jaunoms merginoms svarbiausias būdavo vedybų klausimas, vyresnieji rūpinosi, ar derlingi ir saugūs bus metai: ar gerai derės javai, ar veisis gyvuliai, ar nebus baisių audrų, viesulų ir perkūnijų, patys seniausieji troško sužinoti, ar išgyvens dar vienerius metus šioje žemėje, ar bus sveiki. Galbūt tie spėliojimai ir nepadėdavo numatyti visų galimų sunkumų ir rūpesčių, tačiau jie suteikdavo puikią galimybę linksmai praleisti vakarą, pabendrauti su artimaisiais, draugais ir kaimynais. D.Brazytės-Bindokienės knygoje rašoma, kad pagal tai, koks būdavo oras Naujųjų metų naktį ir dieną, būdavo sprendžiama apie kitų metų orus. Pavyzdžiui, jei pirmąją Naujųjų metų dieną sninga, būdavo sakoma, kad visus metus orai bus prasti; jeigu giedra - vadinasi, bus geras derlius; jeigu Naujųjų metų dieną medžiai padengti šerkšnu - reikia tikėtis, kad bus geri metai, o jeigu tvyro tirštas rūkas - visus metus siaus epidemijos, ligos, nuo kurių mirsią žmonės.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lapkričio 16-toji – Tarptautinė tolerancijos diena

2005-11-16 |  Tarptautinė tolerancijos diena minima nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. 1996 m. šią šventę minėti paskatino ir Jungtinių tautų organizacija. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į pakantumą skirtingoms nuomonėms, skirtingų tautybių žmonėms, sergantiesiems ir turintiems problemų (dėl alkoholio, narkomanijos). Lietuvos gyventojų vertybių tyrimai parodė, kad geroji lietuvio savybė – darbštumas, o neigiama – nepakantumas (S.Juknevičius. Psichiatrijos žinios, Nr.8, 2001, balandis). Tuo tarpu mokslo fondo ,,Indentity Foundation” (Vokietija, www.identityfoundation.de) atlikta apklausa aštuoniose Europos šalyse rodo, kad tų šalių gyventojams antra pagal svarbą (po laisvės) vertybė yra tolerancija. Tolerancija (lot. tolerantia – kantrybė ) socialinėje plotmėje šis žodis reiškia kitokios nuomonės, elgesio arba įsitikinimų gerbimą, pakantumą kitokiam žmogui. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras ,,Vilmorus” 2003 m. pabaigoje atliko tyrimą ,,Lietuvos tolerancijos profiliai: sociologinis tyrimas”. Tyrimo tikslas buvo ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į kitų rasių, religinių bei ,,probleminių” socialinių grupių atstovus, o taip pat įvertinti Lietuvos gyventojų diskriminacijos patirtį. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai labiausiai jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus, lyties ir fizinės bei psichinės negalios.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vėlinės ir Halloween

2005-10-31 | Halloween’as Amerikoje švenčiamas tik nuo XIX amžiaus antros pusės, o pati šventė atsirado Europoje ir turi gilias šaknis. Į Ameriką ją atsivežė keltiškoji europiečių emigrantų dalis. Iš pradžių Halloween’as vadintas „Samhainu” - tai pagoniška keltų šventė, kurios akcentas buvo mirtis. Pagoniškos keltų gentys, gyvenusios Britų salose, daugiausia Airijoje, taip pat Prancūzijoje, tikėjo, jog Samhaino išvakarėse, spalio 31 d., gyvųjų žemę aplankydavo vaiduokliai ir kitos dvasinės būtybės. Todėl tą naktį dvasioms būdavo ruošiamos specialios aukos ir atnašos. Samhaino metu buvo švenčiami keltų Naujieji metai, keltų vasaros deivės pasikeitimas su raguotu žiemos dievu. Tai mirusiųjų šventė - keltai tikėjo, jog šventėje dalyvaudavusios mirusiųjų dvasios bei kitos dvasinės būtybės (demonai). Šventei vadovaudavo druidai - keltų šventikai. Anot senovės krikščionių misionierių, garbinimo metu būdavo aukojami žmonės. Halloween’o ritualų kilmė yra grynai pagoniška. Keltų šeimos padėdavo maisto lauke vaiduokliams ir demonams tikėdamiesi, kad šie už tai nedarys nieko blogo. Ir dabar populiarūs Halloween’o simboliu tapę išskaptuoti moliūgai buvo dvasių atvaizdai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Kas yra Halloween

2005-10-31 | Istorija: veikiausiai, jog šiandien švenčiamo Halloween'o pagrindinis šaltinis – tai keltiška Samhaino šventė. Keltai gyveno prieš 2000 metų ten, kur dabar yra Didžioji Britanija, Airija, Prancūzija. Jų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų šventės išvakarėse būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėdavo, jog Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakare druidai, keltų šventikai ir mokytojai, įsakydavo žmonėms užgesinti savo židinio ugnį. Druidai iš ąžuolo (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką naujų metų laužą. Jame jie degindavo gyvūnus, grūdus ir, spėjama, jog taip pat aukodavo žmones. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais dėvėdavo specialius kostiumus, pagamintus iš gyvulių odų ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį. Romėnai sumanė užkariauti keltus 43 mūsų eros metais. Nukariavę keltus, jie valdė juos 400 metų. Romėnų valdymo metu dvi romėnų rudens šventės susijungė su Samhaino švente. Viena iš tų romėnų švenčių buvo vadinama Feralia. Ji buvo švenčiama spalio pabaigoje mirusiųjų garbei. Kitos šventės metu buvo garbinama Pomona, romėnų vaisių ir medžių deivė. Veikiausiai todėl obuoliai taip pat yra asocijuojami su šia švente.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Vėlinės

2005-10-31 | Tarsi smagi niekad nesibaigianti gaida liejasi mums iš gilios nežinomybės ištrūkusiems šio buvimo po Saule akimirkos. Niekuo nesistebintys ir netikintys eilinio amžiaus pabaigos vaikai nežinome iš kur ir kam atėjome, kur ir kodėl einame. Taip ir gyvename ramiame sielos patamsių snauduly. Ir gyventumėm amžinai, jei į sklandų gyvenimo sapną neįsiveržtų - mirtis - pažadinanti visus - tikinčius ir netikinčius, galingus ir vargšus. Visus sulyginanti, visus alei vieną suvalanti. Kai kelio gale suspindusi šviesa šaukia išeinantį - mes - dar trumpam liekame šiapus… Kadais jauni ir seni mūsų proseneliai buvo visuotinai įsitikinę, kad mirusieji toli nesitraukia, o įsikūnija į gyvulius, augalus, vabzdžius. Tokio tikėjimo šviesoje visa gyvoji gamta buvo šventa ir neliečiama. Vėliau, mirusiųjų būties vietą nukėlus toliau - už šio pasaulio ribų, gamta neteko šventumo ir tapo nevaržomos žmogaus veiklos arena. Bet gi visais laikais buvo įsivaizduojama jog, kad ir kur bebūtų mirusieji visuomet palaiko ryšius su gyvaisiais - lanko mus, padeda mums ar net baudžia.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!