LT   EN   RU  
2021 m. sausio 16 d., šeštadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žemės ūkis
Braš­ky­no priežiū­ra nu­ė­mus der­lių

2003-11-26 | Uo­goms noks­tant, braš­kių ke­re­liai be­veik ne­au­ga. Nu­ė­mus der­lių, pra­de­da in­ten­sy­viai aug­ti nau­ji la­pai, ūsai, šak­nys, o vė­liau ir nau­ji ra­ge­liai. Ke­re­liai veš­liai au­ga nuo lie­pos vi­du­rio iki rug­pjū­čio pa­bai­gos. Po to au­gi­mas su­lė­tė­ja ir pra­si­de­da žie­di­nių pum­pu­rų di­fe­ren­cia­ci­ja, ku­ri tę­sia­si iki ve­ge­ta­ci­jos pa­bai­gos ir ki­tą pa­va­sa­rį. Pu­ren­ti tar­pu­ei­lius, nai­kin­ti – ra­vė­ti ar purkš­ti her­bi­ci­dais – pik­tžo­les, braš­kes sau­go­ti nuo li­gų ir ken­kė­jų, pa­pil­do­mai tręš­ti bei lais­ty­ti rei­kia pra­dė­ti tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo (lie­pos vi­du­ry­je ir ant­ro­je mė­ne­sio pu­sė­je). Vė­liau pa­ska­ti­nus au­gi­mą, lie­ka ma­žiau lai­ko žie­di­nių pum­pu­rų di­fe­ren­cia­ci­jai, ir ki­tų me­tų uo­gų der­lius bus ma­žes­nis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Juo­da­vai­sės aro­ni­jos

2003-11-26 | Aro­ni­ja - vai­si­nis, vais­ti­nis, me­din­gas, tech­ni­nis au­ga­las. Pa­gal vi­ta­mi­no P kie­kį aro­ni­jai nė­ra ly­gių. Au­ga­lai de­ko­ra­ty­vūs, kom­pak­tiš­ki; žy­di bal­tais žie­dais, su­telk­tais skė­ti­niuo­se žie­dy­nuo­se. Žie­dai pra­si­sklei­džia pra­ėjus pa­va­sa­ri­nėms šal­noms; žy­di gau­siai ir il­gai - dau­giau kaip dvi sa­vai­tes. Va­sa­rą krū­mų la­pai tam­siai ža­li, bliz­gan­tys, ru­de­nį – ug­ni­niai rau­do­ni. Krū­mus puo­šia ir stam­bios, be­veik juo­dų uo­gų ke­kės. Aro­ni­jų krū­mai pui­kiai at­ro­do ir pa­vie­niui, ir gru­pė­mis. Tin­ka gy­va­tvorėms, ap­sau­gi­nėms juos­toms prie ke­lių, ge­le­žin­ke­lių, ga­my­bi­nėms te­ri­to­ri­joms ap­žel­din­ti. Ypač gra­ži aro­ni­ja įskie­py­ta į pa­pras­to­jo šer­mukš­nio ka­mie­ną. Aro­ni­jos ge­rai ve­ge­tuo­ja už­terš­to­je at­mo­sfe­roje: ga­li aug­ti dū­mais ir įvai­rio­mis du­jo­mis ter­šia­mo­je vie­to­vė­je.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kaip kei­sis Lie­tu­vos me­de­ly­nai

2003-11-26 | Ser­ti­fi­kuo­ja­mi so­do au­ga­lų dau­gi­ni­mo me­de­ly­nai yra pa­grin­di­niai so­di­na­mo­sios me­džia­gos tie­kė­jai ver­sli­nei ir mė­gė­jiš­kai sodininkys­tei. Vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­muo­se me­de­ly­nuo­se išaugina­ma ir pa­tei­kia­ma į vie­ti­nę rin­ką ar eks­por­tuo­ja­ma apie 70 proc. vi­sos ša­ly­je iš­au­gi­na­mos so­di­na­mo­sios me­džia­gos. Sodi­nu­kų į Lie­tu­vą im­por­tuo­ja­ma ma­žai. Dažniau­siai įve­ža­ma tik aukš­tos ko­ky­bės dau­gi­na­mo­ji me­džia­ga, skir­ta ša­lies me­de­ly­nų veik­lai ap­rū­pin­ti: veis­li­niams dau­gi­ni­mo au­gy­nams ir skie­pūg­lių so­dams įveis­ti. Per pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį Lie­tu­vos me­de­ly­nai koky­biš­kai pa­si­kei­tė, jų dau­gi­ni­mo ap­im­tys la­bai išau­go. Valstybės po­li­ti­ka, tei­kiant pa­ra­mą vei­sian­tiems ver­sli­nius so­dus ir uo­gy­nus, pa­ska­ti­no vie­nos iš pri­ori­te­ti­nių Lie­tu­vai že­mės ūkio ša­kos plėt­rą. Ver­sli­nių so­dų ir uo­gy­nų sa­vi­nin­kai vis ak­ty­viau teikia pro­jek­tus SAPARD lė­šoms įsi­sa­vin­ti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žemaūgio sodo tarpueilių ir pomedžių priežiūra

2003-11-26 | Per pas­ta­ruo­sius sep­ty­ne­rius aštuo­ne­rius me­tus Lie­tu­vo­je įveis­ta apie 700 ha nau­jų in­ten­sy­vių ver­sli­nių obe­lų so­dų. Ge­ruo­se ver­sli­niuo­se so­duo­se jau se­no­kai tar­pu­ei­liuo­se ne­au­gi­na­mi nei pašari­niai, nei mais­ti­niai au­ga­lai. Yra ke­le­tas že­ma­ū­gio so­do dir­vos prie­žiū­ros bū­dų, ku­rie pa­ren­ka­mi pa­gal me­de­lių am­žių, dir­vos ti­pą ir tech­ni­nes so­di­nin­ko ga­li­my­bes.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vais­me­džių ken­kė­jai

2003-11-26 | Ama­rai puo­la obe­lis, re­čiau ki­tus vais­me­džius. Ža­lie­ji obe­li­niai ama­rai daž­niau­siai čiul­pia jau­nų ūg­lių, skro­te­lių la­pus, pumpurus, žied­pum­pu­rius. Iš­čiulp­ti ūg­liai iš­si­krai­po, su­trin­ka jų augimas, la­pai su­si­raukš­lė­ja ir su­si­su­ka, daž­nai tam­pa juos­vi, nes ant lip­nių ama­rų iš­sky­rų įsi­vei­sia juod­li­gės gry­bai. Ama­rų pate­lės ža­lios, 1,5-2 mm il­gio, juo­dais sifonais. Pil­kie­ji obe­li­niai ama­rai čiul­pia skro­te­lių la­pus, ku­rie raukš­lė­ja­si, pa­raus­ta, pakraš­čiai pasto­rė­ja, rie­čia­si į apa­čią. Su­trin­ka pa­žeis­tų skrotelių vai­sių augimas, vai­siai bū­na ma­ži, raukš­lė­ti. Ama­rai išplinta, kai palankios są­ly­gos žie­mo­ti (kai vi­du­ti­nė oro temperatū­ra yra dides­nė už dau­gia­me­tę vi­du­ti­nę). Ken­kė­jai labiau plin­ta jaunuose so­duo­se ir me­de­ly­nuo­se. La­bai pa­lan­kios sąlygos amarams plis­ti, kai vege­ta­ci­jos me­tu vi­dutinė oro tempe­ra­tū­ra bū­na aukš­tes­nė už dau­gia­me­tę vidutinę ir bū­na ma­žiau kri­tu­lių. Ap­sau­ga. Purkškite insek­ti­ci­du, jei ama­rai apninka dau­giau kaip 8 proc. ūg­lių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vaismedžių kenkėjai

2003-11-26 | Obelinis žiedgraužis - pažeidžia obelų, rečiau kriaušių, pumpurus ir žiedus. Besimaitindami peržiemoję vabalai pumpuruose išgraužia 0,5–1,5 mm skersmens duobutes, kurios paruduoja. Žiedlapiams krentant, pažeisti žiedai nustoja vystytis, neišsiskleidžia, ruduoja ir džiūsta. Vėliau pažeistų žiedų šonuose matyti apvalios skylutės. Vabalai 3,5-6 mm ilgio, rudi, su ilgu straubleliu. Antsparnių užpakalinėje dalyje yra įstriža V formos šviesi juostelė. Lervos balsvai gelsvos su ruda galva, lėliukės gelsvos. Lervos ir lėliukės vystosi pažeistuose, neišsiskleidusiuose ir sudžiūvusiuose žieduose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tankesnis sodas – gausesnis derlius

2003-11-26 | Vienas iš verslinės sodininkystės intensyvinimo būdų yra optimalus sodo konstrukcijų pasirinkimas, atsižvelgiant į vaismedžių augumą, sodų priežiūros techniką bei sodininkavimo tradicijas. Prieš kelis dešimtmečius viename sodo hektare augdavo apie 100 vaismedžių, o šiuolaikinio sodo hektare gali augti net 4 000 obelų. Obelų sodų konstrukcijų raidą šalyje galima suskirstyti į 5 etapus. Pirmasis raidos etapas buvo praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje, kai Lietuvos sodai buvo aukštaūgiai, pasodinti 8x8 arba net 10x10 m atstumais (156 arba 100 vaismedžių viename hektare). Tokie sodai buvo ilgaamžiai, mažai genimi, jie dažniausiai atsinaujindavo natūraliai. Kad būtų geriau išnaudota žemė, tokių retų sodų tarpueiliuose buvo auginami javai, daržovės, o dažniausiai ganomi gyvuliai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Sodo augalų dauginimas Lietuvoje

2003-11-26 | Susigundę garantuotu (ir nemažu!) pelnu, medelius ir vaiskrūmius pradėjo dauginti visi, kas turi nors menkiausią supratimą apie tai. Ypač gyvenantys stambesnio ir garsesnio medelyno pašonėje, kurio vardu, infrastruktūra ir viena kita paslauga galima pasinaudoti. Dauguma šių sodinamosios medžiagos tiekėjų yra orientuoti į mėgėjišką sodininkystę. Deja, mėgėjų sodinimo tempai kasmet mažėja ir toliau mažės. Kolektyviniai sodai neplečiami, naujos sodybos ne taip greitai kuriasi. Sodinukų reikia nebent žuvusiems ar pasenusiems vaismedžiams atsodinti. Be to, keičiasi ir pačių kolektyvinių sodų funkcijos: jie tampa labiau rekreacinio pobūdžio, kur didesnis dėmesys skiriamas aplinkai ir dekoratyvinei pusei. Vienas kitas vaismedis čia reikalingas dažniau papuošimui, o ne žiemos atsargoms kaupti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Sėk­la­vai­sių li­gos

2003-11-26 | Obelų citosporozė. Ligą sukelia sodinės citosporos (Cytospora spp.) genties grybai. Pažeidžia obelų, kriaušių, slyvų, kartais ir vyšnių kamienus bei šakas. Daugiausia nuo citosporozės nukenčia jaunos obelys, nors gali susirgti įvairaus amžiaus nusilpę, blogai augantys vaismedžiai. Jaunos obelaitės kartais nudžiūsta per vieną vasarą. Pažeistose vietose vaismedžių žievė darosi rausvai ruda, kiek įdubusi, vėliau dėmės kraštai sutrūkinėja. Pažeistos šakos nudžiūsta, o vėliau žūva ir visas vaismedis. Iš po apmirusios žievės iškyla tamsūs spuogeliai – grybo vaisiakūniai. Liga plinta per visą vegetaciją. Citosporoze vaismedžiai apsikrečia tik per sužalotą žievę, per šviežias žaizdas. Infekcijai palankiausi birželio – rugpjūčio mėnesiai, kai esti drėgni orai. Žievė labiausiai džiūsta rugsėjo mėnesį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Sėklavaisių ligos

2003-11-26 | Obelų miltligė. Sukėlėjas - obelinė miltė (Podosphaera leucotricha (Ell. et Ev.) Salm.). Pažeidžia lapus, žiedynus, ūglius, rečiau obuolius.
Miltligės požymiai matomi jau žiemą arba anksti pavasarį. Pažeisti pumpurai būna ilgesni už sveikuosius, papurusiais žvyneliais, grublėtu matiniu paviršiumi. Jie sprogsta vėliau arba visai neišsprogsta.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!