LT   EN   RU  
2021 m. spalio 28 d., ketvirtadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žemės grobstymai
Antikorupcijos komisija tirs matininkų pažeidimus

2005-05-16 | Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į valstybės institucijas, prašydama informacijos apie matininkų pažeidimus atkuriant nuosavybes teises į žemę. Atsakymą iš Specialiųjų tyrimų bei Finansinių nusikaltimų tarnybų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Teisingumo ministerijos tikimasi gauti iki gegužės 23-iosios, pranešė Seimo ryšių su visuomene tarnyba. Komisija tiria žiniasklaidos pranešimus apie tai, kad matininkai neteisėtai neleidžia buvusiems savininkams atsiimti žemės plotų komerciškai patraukliose vietose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žemės reforma ar nebaudžiamas turto prievartavimas?

2005-05-02 | Į „Panoramą“ kreipęsi žmonės teigia, kad privatūs matininkai pavertė žemės reformą šiuolaikine turto prievartavimo forma. Kai kurie matininkai pripažįsta, kad tokia nekontroliuojama turto prievartavimo ir korupcijos sistema Lietuvoje klesti keletą metų. Už žemės reformai vykdyti reikalingus matininkų darbus sumoka valstybė, vadinasi, teoriškai, gyventojams žemė turi būti grąžinama nemokamai. Tačiau, praktiškai, anot kai kurių specialistų, šis procesas matininkams tapo aukso gysla, korupcija apraizgiusia ir ne vieną valstybinę instituciją. „Aišku būna, kad nesutinka su matininkų sąlygom ir panašiai, bet žmogui labai sunku tą visą aparatą apeit, nes tai yra viena sistema ir visi yra sutarę, - ir Vilniaus miesto žemėtvarka, ir rajono, ir apskritis, ir pati korporacija matininkai. Vienas voratinklis ir visi dirba vieningai, visi dalinasi ir dirba vieningai,“ - taip apie daugelio matininkų darbo metodus pasakojimą pradėjo beveik dešimtį metų Lietuvoje dirbantis matininkas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Čia Lietuva, čia lietūs lyja, čia valdo „Zuoko brigada“…

2005-04-25 | Vilniaus senamiestis 1994 m. buvo įrašytas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo sąrašą. Įrašant Vilniaus senamiestį į šį sąrašą, UNESCO Pasaulio paveldo komitetas konstatavo, kad nuo XIII a. iki XVIII a. pabaigos, būdamas „politiniu Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės centru, Vilnius turėjo didžiulės įtakos kultūriniam ir architektūriniam Rytų Europos vystymuisi. Nežiūrint užpuolimų ir dalinių sugriovimų, jis išsaugojo įspūdingus gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo pastatų kompleksus bei viduramžių miesto struktūrą ir natūralią aplinką“. Tai reiškia, kad Vilniaus senamiestis tapo pripažinta pasauline kultūros vertybe, kurios išsaugojimu suinteresuota visa Pasaulio bendruomenė. Ar Lietuva kada nors yra sulaukusi didesnio pripažinimo? O keisčiausia tai, kad Vilnius, nežiūrint šimtmečius trukusių užpuolimų ir dalinių sugriovimų, išsaugojo įspūdingas vertybes, o Lietuvai tapus nepriklausoma, „naujalietuvių ordos“ Vilniaus senamiestį – Pasaulio paveldo objektą nusiaubė per keletą metų. Vilnius yra mūsų valstybės simbolis. Kas to nesupranta, tas nėra pakankamai sąmoningas lietuvis ir tikras savo šalies patriotas. Dauguma lietuvių Vilniaus tiesiog nepažįsta. Tačiau mūsų visų pareiga – jį pažinti, studijuoti jo istoriją, domėtis jo architektūra, kultūriniu palikimu. Vilniaus bėda šiandien yra ta, kad dauguma Vilniuje gyvenančių žmonių nėra vilniečiai, o tik Vilniaus gyventojai, kurie nesupranta ir nesistengia suprasti jo reikšmės mūsų valstybingumui, tautiniam identitetui, nepažįsta ir nevertina Vilniaus kultūrinio ir dvasinio palikimo. Sunaikinti Vilniaus autentiškumą, reiškia sunaikinti Lietuvos valstybingumo pamatus.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Žemgrobiai kompromituoja kaimo turizmo vardą

2005-01-11 | Paskutinius kelerius metus dalis arčiau valstybės lovio esančių piliečių stengėsi visais įmanomais būdais prisigrobti kuo daugiau žemės sklypų valstybės saugomose teritorijose (daugiausia nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose). Jų nesustabdė net tai, kad tose teritorijose galioja griežti apribojimai naujoms statyboms. Žemgrobiai buvo įsitikinę, jog kada nors vis tiek pasiseks „prastumti" įstatymų pakeitimus ir legalizuoti statybas prisigrobtose žemėse. Ir štai tas metas atėjo. Ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos regioninių tyrimų instituto mokslininkai parengė mokslinę studiją „Kaimo turizmo sodybų statybų reglamentavimo tobulinimas". Trumpiau sakant, parengė studiją, kaip pabaigti naikinti valstybės dar šiaip taip saugomas teritorijas - nacionalinius ir regioninius parkus bei draustinius - prisidengiant kaimo turizmo vystymu. Daugumos nacionalinių ir regioninių parkų darbuotojai galėtų paliudyti, jog nuolat netrūksta piliečių, besikreipiančių su pageidavimais statyti vilas ir vasarnamius ežerų pakrantėse bei kitose gražiausiose parkų vietose, kur jokių statinių niekada nebuvo. Išgirdę neigiamą atsakymą, jie tuoj pateikia kitą klausimą: „O jeigu aš užsiimsiu kaimo turizmu?" Akivaizdu, kad kaimo turizmą daugelis saugomų teritorijų naujakūrių suvokia tarsi „gelbėjimosi ratą", priedangą, kurios pagalba galima būtų pasistatyti trobą bet kurioje parko vietoje ir nevaržomai pačiam joje gyventi bei ilsėtis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kultūros paveldo apsauga – realybė ar tik skambūs žodžiai?

2005-01-08 | Žingsniuodama Vilniaus senamiesčiu, išgirdau skambią frazę: „Seniai Vakaruose „atgyvenę“ stikliniai dangoraižiai – tarsi nauji spuogai ant Vilniaus miesto veido!“ Taip tarpusavyje apie vykdomas statybas dešiniajame Neries krante postringavo inteligentiški garbaus amžiaus ponai. Tačiau „aukšti“ valdininkai, kalbėdami apie tas pačias statybas, švyti: „Tai yra mūsų modernėjančios ir gražėjančios sostinės simboliai!“ Galbūt, iš tikrųjų prieštaraujantys šioms statyboms tėra sentimentalūs atsilikę barbarai, kaišiojantys pagalius į ratus MODERNIOJO VILNIAUS apaštalams? Kas pagaliau atsakingas už visas šias „renovacijas“? Dažnai girdime, jog viskas daroma tautos gerovei, visuomenės labui. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – tautos simbolis, kuris liks ateities kartoms – mūsų vaikams ir anūkams. Kita vertus, vargu, ar kas atsižvelgė į tautos nuomonę, kai nusprendė statyti nevienareikšmiškai vertinamus „modernumo simbolius“ – stiklinius dangoraižius. Pastarieji iš esmės keičia Vilniaus panoramą: vien pažvelgus į Šv. Rapolo bažnyčią, šiuo metu atsiradusią didingų architektūros „monstrų“ globoje, ne vienam Vilniaus miesto, visos Lietuvos gyventojui turėtų suskausti širdį – šių „aukštaūgių“ pašonėje ji atrodo tokia bejėgė...

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Žemgrobiai gavo nelaisvės bausmes

2004-12-21 | Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį žemės sklypų pasisavinimo byloje. Joje kalėti nuteisti buvęs sostinės Žemėtvarkos skyriaus viršininkas Stanislovas Žvirblis ir jo pavaduotojas Germanas Stagys. Kartu su jais kaltinamųjų suole buvo atsidūręs ir buvęs Vilniaus miesto meras bei buvęs Vilniaus apskrities viršininkas Alis Vidūnas. Pastarajam byla dėl tarnybos pareigų neatlikimo nutraukta suėjus senaties terminui. G.Stagys nuteistas kalėti 4 metams ir 9 mėnesiams, pritaikius amnestiją, bausmė jam sumažinta penktadaliu. Jam buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. S.Žvirblis šioje byloje nuteistas 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Dėl amnestijos bausmė jam sumažinta per pusę. Buvęs žemėtvarkos skyriaus viršininkas buvo kaltinamas neatlikęs tarnybos pareigų - neužtikrino, kad pavaldinys G.Stagys neatliktų neteisėtų veiksmų. S.Žvirblis yra nuteistas kalėti ir dar vienoje machinacijų su žemės sklypais byloje. Šioje byloje nuosprendis jau yra įsiteisėjęs ir nuteistasis jau atlieka nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę.Machinacijos bendrininkas vilnietis Vikontas Jasevičius nuteistas 4 metams ir 9 mėnesiams, remiantis amnestija, bausmė jam sumažinta penktadaliu. Jo gyvenimo draugė Jolanta Butėnaitė nuteista 4 metams ir 3 mėnesiams. Remiantis amnestija, moteris nuo bausmės atleista visiškai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Akropolis“ taikosi į sostinės simbolį?

2004-12-13 | Ant Šeškinės kalno sostinėje, dygsta nauji „Akropolio“pastatai, ypač išryškėjantys vakare, kai juos apsupa šviesų jūra. Atrodo, „Akropolis“ jau taikosi susilyginti su sostinės simboliu – Gedimino pilimi – ir savo aukščiu. Architektams neramu: kas leido tokią akivaizdžią savivalę? Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkas Vytautas Dičius, kalbėdamas apie „Akropolio“ plėtrą, kerta be užuolankų: „Statyba yra savavališka“. Pasak pašnekovo, jau tada, kai architektai šį reikalą iškėlė į viešumą, buvo iškirstas netoli statybų esantis miškas, pakeistos Ozo geomorfologinio draustinio ribos. Be to, vietoje iš pradžių numatyto vieno aukšto pastato, nuspręsta statyti 15. Tik griežta Architektų sąjungos pozicija giganto plėtrą kiek pristabdė, todėl pastatas neturėtų būti daugiau nei šešių aukštų.

Lankomumo reitingasKomentarų: 5

plačiau >>

Apie perkamus įstatymus, naikinamą Vilniaus senamiestį ir... Raudonąją armiją

2004-11-11 | Tiek užsienio, tiek Lietuvos sociologai periodiškai mus informuoja, jog mūsų visuomenė yra labai pasyvi (nedalyvaujame visuomeninių organizacijų veikloje, nesidomime įstatymais, neginame savo interesų ir pan.). Teigiama, kad dėl mūsų pasyvumo atsiranda ir visos mūsų valstybės nelaimės. Kas gi belieka tiems, kurie niekada nebuvo pasyvūs, ir tiems, kurie nebenori toliau pasyviai stebėti valstybėje vykstančių negatyvių procesų (žemės grobstymo, valstybės ir visuomenės interesų nepaisymo ir t.t..). Atrodo, tik reikia veikti, ir viskas bus gerai. Štai Pilaitės bendruomenė susitelkė ir „išgrūdo" golfininkus iš savo pamėgto miško, žvėryniečiai „davė į ragus" Vilniaus miesto kultūros paveldo niokotojams, žalieji kartu su mokslininkais ir bendruomenių atstovais beveik metus grūmėsi dėl pažangaus Teritorijų planavimo įstatymo, kad visuomenė neliktų „durniaus vietoje" ir galėtų ginti savo interesus, svarstant bendruosius bei detaliuosius planus. Įstatymas įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 dieną. Vadovaujantis jame išreikštomis nuostatomis, teko paisyti bendrųjų planų sprendinių, niekas nebegalėjo kur panorėjęs planuoti statybas, o visuomenės nuomonė tapo svaresnė. Tačiau „demokratija" truko labai trumpai - tik 4 mėnesius. Šių metų spalio pradžioje Seimas skubos tvarka priėmė minėto įstatymo pataisas ir visas visuomenės pastangas pavertė niekais. Daug ką atskleidžia ir tas faktas, kad į įstatymo pataisų svarstymą nebuvo pakviestas nė vienas visuomenės atstovas!

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vilniečiai metė iššūkį senamiesčio naikintojams

2004-10-24 | Tiems, kurie nesuvokia senojo miesto paveldo reikšmės, dabar atsinaujinęs Vilnius savo pasikeitusiu Gedimino prospektu, dangun kylančiais stikliniais pastatais dešiniajame Neries krante ir kitais statinias, kelia susižavėjimą. Giliau žvelgiantiems, tie procesai kelia nerimą ir susirūpinimą. Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas R. Braziulis jau prieš metus viešai pareiškė, kad gamtos ir kultūros vertybes naikinanti statybų banga, nusiritusi per Kauną, netrukus pasieks ir Vilnių. Šios prognozės pasitvirtino su kaupu. Dauguma šviesuolių jau pastebi, kad Vilniaus senamiesčiui padaryta nebeatitaisoma žala, o baisiausia, kad visa tai tęsiasi ir įgauna pagreitį. Pirmiausiai visiems į akis krenta miesto centre iškilęs "Novotel" viešbutis, kuris "surijo" ten buvusią gražią erdvę ir užgožė Vilniaus gatvės pastatus. Odminių gatvėje iškilo penki gyvenamosios - komercinės paskirties pastatai, statybos planuojamos įvairiose senamiesčio vietose, ir jokių išvadų iš to nedaroma. Maža to, Vilniaus miesto savivaldybė nutarė vienu smūgiu pribaigti senąjį miestą, užsakydama senamiesčio detąlųjį planą, kuriuo būtų įteisintas galutinis senamiesčio sunaikinimas.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Ramybe mėgausis saujelė išrinktųjų

2004-10-24 | Gyventojai skundžiasi, kad dar neseniai Viršuliškių ir Šeškinės mikrorajonų gyventojai laisvalaikiu mėgavosi įstabaus grožio mišku ir pieva. Sunku patikėti, kad pačiame Vilniaus centre galėjai patekti į senovės Lietuvą menančią girią, kur šalia išlakių pušų, kur ne kur svyrančių berželių išdidžiai ošia šimtamečiai ąžuolai. Čia pat – ledynmečio sustumtos kalvos, įvairiaspalviais žiedais kvepianti pieva. Vasarą – vėsūs pėsčiųjų takai, žiemą – puikios slidininkų trasos. Laiške rašoma: „Toks grožis neliko nepastebėtas tautos išrinktųjų. Staiga dingo šalia „SOS vaikų kaimas“ driekęsis jaunuolynas, kirtavietėje suburzgė traktoriai, sunkiasvorės mašinos. Tiesa, labai pamažu, atsargiai. Žmonės mat sukilo, o ir skandalingi miesto mero rinkimai vyko. Na, pagaliau aprimo, lengviau atsikvėpė „naujieji lietuviai“. Taip sakant, liaudies balsas į dangų neina. Iškilo dvimetrinė tvora, paslėpusi ne tik neaiškiomis aplinkybėmis įgytą sklypą, bet ir didelę dalį miško. Nebeliko pėsčiųjų takų, net menkiausios galimybės pasivaikščioti.

Lankomumo reitingasKomentarų: 18

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!