LT   EN   RU  
2020 m. vasario 26 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žiniasklaida
Rusija stebisi spekuliacijomis Lenkijos žiniasklaidoje

2005-05-20 | Maskvoje kelia nuostabą spekuliacijos Lenkijos spaudoje dėl Rusijos delegacijos lygio Europos Tarybos viršūnių susitikime Varšuvoje. "Visi šie spėliojimai neturi jokio pagrindo", - pareiškė antradienį oficialus Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas Aleksandras Jakovenka. Sprendžiant iš publikacijų Lenkijos spaudoje, užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, o ne prezidento Vladimiro Putino dalyvavimas "yra vos ne Lenkijos ignoravimas, atspindintis norą nubausti Varšuvą už antirusišką kampaniją Lenkijos žiniasklaidoje", sakė A. Jakovenka. "Maskvoje, - pabrėžė jis, - tokie tvirtinimai laikomi mėginimu apnuodyti atmosferą santykiuose su draugiška lenkų tauta". Anot diplomato, Maskva "iš pradžių informavo partnerius Europos Taryboje ir kolegas lenkus apie Rusijos prezidento grafiko intensyvumą šiuo laikotarpiu".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuvis ir Amerikoje lietuvis

2005-05-20 | Vasarą Lietuvos televizijos žiūrovai pamatys Ameriką tokią, kokios dar neregėjo. LTV laidos "Pinigų karta" vedėjas Andrius Tapinas, grįžęs iš vienuolika dienų trukusios kelionės po JAV, rengia keturių laidų ciklą "Amerika nematytoji", kuriame parodys kitokį nei įprasta Amerikos veidą ir papasakos apie ten gyvenančius lietuvius. Kodėl ciklą apie Ameriką žiūrovai pamatys tik vasarą? Tai - pats nežiūrimiausias TV sezonas. LTV programų tinklelis labai griežtas. Kad parodytume keturias valandos trukmės laidas, kai kurias transliacijas reikėtų nutraukti. Kita alternatyva - laidų ciklą apie Ameriką rodyti blogu laiku. Bet televizija nori, kad "Amerika nematytoji" būtų šio vasaros sezono akcentas. Todėl jai bus skirtas geriausias laikas, ji nepasimes tarp kitų laidų. Kodėl patraukėte už Atlanto? Sulaukėte pageidavimų, prašymų ar nusiskundimų? Laidų ciklas apie Ameriką - mūsų pačių idėja, brandinta metus laiko. Televizija šį sumanymą palaikė. Idėjai pritarė ir net padėjo Amerikos ambasada. Turėdami garantuotą finansavimą, pradėjome veikti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Marius Veselis atšventė darbo TV3 Žiniose dešimtmetį

2005-05-15 | Gegužės 15 dieną sukako lygiai dešimt metų, kai TV3 Žinių vedėju pradėjo dirbti Marius Veselis. Pasak paties M. Veselio, jau dešimties metų istorija prasidėjo visai netyčia nuo skelbimo laikraštyje 95-ųjų pavasarį. "1995-ieji buvo unikalus laikas: televizijos tik kūrėsi ir galimybės buvo beribės. Skelbimas, kad TV3 televizija ieško žinių žurnalisto, man buvo kaip šansas išbandyti save, o šansų praleisti nemėgstu. Pamenu, tada konkurso metu studijoje man teko skaityti įvairiausius žinių tekstus. Matyt, padariau tai geriau nei kiti. Manau, kad dabar tokia karjeros pradžia aštuoniolikmečiui vaikinui būtų beveik neįmanoma", - šypsosi M. Veselis. Pasak TV3 žinių vedėjo, per dešimt metų jam tekę išmokti visko - nuo naujienų redagavimo ir laidos planavimo, tokių projektų, kaip "Lietuvos garbė" ir "Išankstiniai Seimo rinkimai" vedimo, iki streso slopinimo ir darbo komandoje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žurnalistai atsisakė žurnalistikos studentų dovanotos anties

2005-05-11 | Žurnalistikos studentai uostamiesčio žiniasklaidoje dirbančius žurnalistus privertė prisiminti mokyklos laikus. Į renginį „Žurnalistika žaliems“ pakviesti žurnalistai prieš studentų auditoriją vaidino, šoko, dainavo, kūrė eilėraščius ir ėmėsi dar neįprastesnių užduočių. Žurnalistikos studentų surengtas renginys buvo skirtas Komunikacijos katedros 5 metų jubiliejui ir žurnalistų profesinei šventei paminėti. „Balticum TV“ žurnalistė Giedrė Vaičekauskienė po renginio stebėjosi, kaip studentai privertė ją sugrįžti į mokyklos laikus ir prisiminti renginiuose, žiburėliuose, „LIK’uose“ reikalingą kūrybiškumą bei išradingumą. Televizijos žurnalistė nesidrovėjo vaidinti lesbietės, kaip Dmitrijaus Nagijevo laidos „Langai“ herojė, improvizavo laikraščio reklamos tema, dainavo žurnalistų himną ir šoko studentų parodytą meškų šokį. Į panašias avantiūras įsivėlė ir kiti renginyje dalyvavę žurnalistai - dienraščio „Klaipėda“ žurnalistė Reda Baltinaitė, radijos stoties „9“ laidų vedėjas Aleksandras Burovas, „Vakarų ekspreso“ žurnalistė Giedrė Norvilaitė ir „Balticum TV“ žinių redaktorė bei televizijos laidos „Rezonansas“ vedėja Dalia Grikšaitė.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Studentai įkurs ketvirtosios valdžios respubliką

2005-05-10 | Žurnalistikos instituto studentai gegužės 19 dieną, ketvirtadienį Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute įkurs Žurnalistų respubliką. Tai pagrindinis akcentas tradicinių žurnalistų dienų "LeŽudi", kurias šiemet net dvi dienas - gegužės 18 ir 19 - švęs "ketvirtosios valdžios" atstovai, politikai, žinomi visuomenės veikėjai, dėstytojai bei studentai. Žurnalistų dienų, šiais metais globojamų žurnalisto, Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko ir jo žmonos Agnės, tikslai - paminėti antrojo spaudos laisvės šimtmečio pradžią bei atkreipti visuomenės dėmesį į naujajame Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse nustatytas normas. Bus skatinamas žurnalistų ir jų būsimųjų kolegų studentų bendradarbiavimas, taip pat glaudinami ryšiai tarp skirtinguose VU fakultetuose studijuojančio jaunimo. Svarbiausias įvykis - Žurnalistų respublikos įkūrimas, savotiškai paženklinsiantis 101-uosius spaudos atgavimo metus. Užimsianti mažą Žurnalistikos instituto kiemelį, Respublika taps rimta valstybe: bus priimta Konstitucija, renkamas žurnalistų Prezidentas, lankytojus pasitiks ir kruopščiai patikrins muitinė, vietiniai amatininkai kvies į mugę, veiks karčema, susirinkusiuosius linksmins gyvą muziką atliksiantis Artūro Noviko džiazo mokyklos kolektyvas "Jazz Island". Svarbus įvykis Žurnalistų respublikoje - naujojo Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pristatymas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Informacinis karas ir naujasis kultūrinis kolonializmas

2005-03-14 | Šiandien mes gyvename naujo tipo karo sąlygomis. Vyksta informacinis karas, kurio nepastebėti arba ignoruoti darosi nebeįmanoma. Jis prasidėjo iškart po to, kai Rusija susiorientavo naujojoje politinėje tikrovėje ir susivokė, kad Baltijos šalys, nepaisant jos grėsmingo tono, gąsdinimų ir diplomatinio bei ekonominio spaudimo, neišvengiamai taps NATO ir Europos Sąjungos narėmis. Kai paaiškėjo, kad šios šalys jau išslydo iš Rusijos tiesioginės politinės kontrolės sferos, teko imtis naujos strategijos, kurios pasekmes mes šiuo metu akivaizdžiai patiriame. Tiesą sakant, nieko naujo čia nėra. Neatsitiktinai 1991 metų sausio 13-osios kruvinieji įvykiai Vilniuje ir laisvės gynėjų žudymas prie televizijos bokšto buvo tiesiogiai susijęs su siekiu užvaldyti Lietuvos infomacinę erdvę - jau nuo tada sovietų smurtas ir karinė jėga buvo nukreipta visų pirma prieš laisvą ir nepriklausomą informaciją. Tai ir buvo informacinio karo pradžia. Rusijos informacinis ir propagandinis karas prieš Lietuvą atgimė ir suintensyvėjo per nušalintojo Prezidento Rolando Pakso skandalą. Jau tuo metu tapo akivaizdus siekis užvaldyti Lietuvos informacinę erdvę, tam pasitelkiant mūsų pačių žiniasklaidą. Ateities politologai ir socialiniai analitikai paksogeitą neabejotinai analizuos ne tik kaip mėginimą destabilizuoti Lietuvą sukeliant joje pilietinį karą ar bent jau mažų mažiausiai pilietinius neramumus, bet ir kaip aršią kovą dėl viešosios nuomonės užvaldymo bei įsiviešpatavimo viešojoje erdvėje.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Pernai Lietuvos reklamos rinka augo ypač sparčiai

2005-02-28 | Didžiausiai Europos tyrimų kompanijų grupei TNS priklausanti Lietuvos rinkos ir visuomenės tyrimų bendrovė „TNS Gallup“ paskelbė, kad praėjusiais metais šalies žiniasklaidos reklamos rinka padidėjo net 27,9 procentais (įvertinta ir interneto bei kino teatrų reklamos rinka). Iš viso 2004 metais Lietuvoje reklamai skirta 334,8 mln. litų, įskaičiuojant žiniasklaidos kanalų apimties ir kitas nuolaidas. „Praėjusių metų žiniasklaidos reklamos rinkos augimo tempai viršijo drąsiausias metų pradžioje darytas prognozes“, - sako „TNS Gallup“ media direktorius Gytis Juodpusis. Anot jo, ypač sparčiam žiniasklaidos reklamos rinkos augimui didelės įtakos turėjo tas faktas, kad 2004 metais buvo itin daug politinės reklamos, padidėjo ne tik reklamos apimtis, bet ir jos kainos. Didžiausią dalį pajamų pagal žiniasklaidos kanalus sudarė reklama televizijoje – 43,6 proc. ir laikraščiuose – 29,9 procento. Palyginti pastarųjų dviejų metų rezultatus, reklamai televizijoje skirtos lėšos per praėjusius metus išaugo 33,9 proc., laikraščiuose – 25 proc., žurnaluose – 15,2 proc., radijuje – 31,6 procento. Lauko reklamos rinka (įvertinus ir lauko video reklamos apimtį) 2004 metais padidėjo 23,5 procento. Interneto reklamos rinkos augimas buvo 24,3 proc. (neįskaitant katalogų internetinės reklamos), o kino teatrų reklamos rinka padvigubėjo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žurnalisto pavardė (ne)parduodama

2005-02-13 | Reklamos davėjams labai dosnus vieno Dzūkijos laikraščio bendrovės direktorius: „Turim porą žurnalistų, kurie rašo draudimo temomis, tai ir pavardę parduodam“. Prieš parduodamas žurnalistų pavardę direktorius pageidauja susipažinti su tekstu. Vienintelė sąlyga reklaminiam straipsniui be užsakymo numerio – reklamoje nepeikti kitų draudimo bendrovių. Daugumoje rajoninių laikraščių redakcijų „reklamos agentams“ tereikia nurodyti, jog užsakovas nenori dėti užsakymo numerio. Vidurio Lietuvos laikraščio redakcijoje dėl žurnalisto pavardės reikia tartis su redaktore, o dėl reklamos be užsakymo numerio mane užtikrina šimtu procentų. Vakarų Lietuvos laikraštyje „dar nebuvo taip, kad su žurnalisto pavarde būtų spausdinamas reklamos tekstas“, tačiau dėl to man vėlgi pasiūlo kalbėti su redaktore. Aš į tokias kalbas nebesileidžiu. Suvalkijos laikraščio buhalteris nebėga pasitarti su redaktoriumi ir iš karto man atsako, kad galima įdėti reklamą be užsakymo numerio ir su žurnalisto pavarde. Matyt, tokia praktika šiame leidinyje dažna…

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Darbas – žurnalisto, alga – altruisto

2005-02-13 | „Kai kurie žurnalistai pagal darbo sutartis gauna „minimumą“, tačiau daugelis, dirbantys jau po 6–7 metus, dirba tik pagal autorines sutartis“, – sako TV3 televizijoje dirbęs žurnalistas. Pasak jo, darbuotojai prašo darbo sutarčių, bet vadovai atsisako jas pasirašyti. Tačiau žurnalistas priduria, kad atlyginimai televizijoje konkurencingi. „Techninė bazė TV3 televizijoje tragiška: kompiuteriai seni, būdavo, kad grįžę iš filmavimo žurnalistai stumdydavosi, kuris pirmas rašys tekstą, nėra archyvų, veikia ne visos kameros, trūksta mašinų, juostų. Ta pačia juosta filmuojama tol, kol ją „suvalgo“ kamera. Nemanau, kad taip yra kitose televizijose. Turtingiausia televizija į techninę bazę neinvestuoja“, – pasakoja žurnalistas. TV3 generalinis direktorius Ramūnas Šaučikovas neigia žurnalisto žodžius ir tvirtina, kad pastarieji dirba pagal darbo sutartis, kartais pagal autorines, o televizijos techninė bazė – viena geriausių Baltijos šalyse. Anot R. Šaučikovo, jos rezultatą žiūrovas mato ekrane. Užsiminus, kad žurnalistas teigia kitaip, generalinis direktorius atsakė, kad nenori komentuoti nuomonės.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Ne tik caras draudė mums spaudą

2005-02-09 | Kiekvienais metais gegužės 7-ąją švenčiame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventę. 2004-aisiais sukako 100 metų, kai rusų caras panaikino mums spaudos draudimą. Nuvilnijo per Lietuvą šios sukakties paminėjimai. Vienur jie vyko iškilmingai, susilaukė daug dalyvių, kitur (kaip mūsų Seime) dėl dalyvių stokos atrodė skurdžiai. Dauguma seimūnų šiai datai nesuteikė dėmesio ir nedalyvavo iškilmingame posėdyje, surengtame ta proga. Matyt, mūsų išrinktieji tą dieną turėjo svarbesnių reikalų (gal skubėjo svogūnus sodinti). Jeigu ne užsienio šalių ambasadų atstovai ir svečiai (matyt, jie neturėjo svarbių reikalų), tai prelegentai nebūtų turėję su kuo savo mintimis pasidalyti. Šis jubiliejus su mažomis išimtimis nesulaukė ir deramo žiniasklaidos dėmesio. Keista, juk šis mūsų kultūros augimo stabdymas spaudai turėtų būti itin aktualus. Kiek plačiau ta tema berods rašė tik „XXI amžius“ ir „Lietuvos aidas“. Čia, matyt, koją pakiša tas nelemtas keliaklupsčiavimas prieš „vyresnįjį brolį“: kad neužsigautų, nesupyktų, neįsižeistų. Okupanto žiaurumams sušvelninti randame ir atitinkamų žodžių, pavyzdžiui, kai kalbame apie nekaltų žmonių trėmimą į Sibirą gyvuliniuose vagonuose, sakome – išvežė, perkėlė; kai nukankino (kalinius Rainių miškelyje, medikus Panevėžyje arba žvėriškai nukankino betardydami), sakome: nužudė arba sušaudė; jeigu numarino badu – mirė nuo ligų ir pan.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!