LT   EN   RU  
2020 m. vasario 26 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žiniasklaida
Vakarų spaudos apžvalga

2004-04-19 | Balandžio pradžioje Vakarų spaudos komentaruose vyravo terorizmo temos, nors kartais ir labai netiesiogiai. Štai Džimas Houglandas dienraštyje „Washington Post“ sekmadienį rašė, kad per neseniai įvykusius rinkimus Prancūzijoje ir Ispanijoje rinkėjai išliejo savo tulžį ant šalį valdančių politinių jėgų galvų, tačiau dėl gana skirtingų priežasčių. Ispanijoje rinkėjai atsikratė karą Irake palaikiusios konservatorių vyriausybės, o Prancūzijoje prezidento Žako Širako priešinimasis amerikiečiams nepadėjo jo vadovaujamoms centro dešinės jėgoms išvengti skaudaus pralaimėjimo savivaldybėse, - prancūzai nubaudė Širaką už tai, kad jis dvejus metus nepaisė rinkėjų norų vidaus politikos klausimais. Tačiau... savo užsienio reikalų ministrą Dominyką de Vilepeną, tarptautinės opozicijos amerikiečiams vėliavnešį, jis pakeitė mąslesniu, taikesniu Mišeliu Barnijė. Amerikiečiai turėtų pasinaudoti šia proga santykiams pagerinti, bet ir neužmiršti, kad Širakas vis dar prezidentas ir de Vilepeną laiko savo patikimiausiu patarėju ir beveik sūnumi, - rašo apžvalgininkas Dž. Houglandas. Komentarą jis baigia mintimi, jog europiečių įtūžis prieš dabartinius savo vadovus dar nerodo, kaip baigsis rinkimai Amerikoje šį lapkritį ar Britanijoje kitais metais, tačiau šiuo metu aklas rinkėjų pyktis prie balsadėžių yra tikrai stipri jėga.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Rusijos įstatymų leidėjai ieško būdo kontroliuoti internetą

2004-04-19 | Rusijos įstatymų leidėjai vis dar tikisi rasti būdą, kuris leistų lengviau kontroliuoti internetą, rašo verslo dienraštis "Vedomosti". Federacijos Taryba įsteigė Informacijos politikos komisiją, kuri rengs teisinį pagrindą kontroliuoti Rusijos internetą. Vienas iš komisijos narių yra Federalinės ryšių agentūros vadovas Dmitrijus Milovancevas. Naujoji iniciatyva nėra pirmas Rusijos vyriausybės bandymas pasiūlyti teisės aktus, kurie leistų kovoti su kompiuteriniais įsilaužėliais, interneto šiukšlintojais, pornografijos platintojais ir kitais pažeidėjais. Pavyzdžiui, siūlyta cenzūruoti rusiškas interneto svetaines. Tačiau visi ankstesni projektai buvo atmesti, nes juos negailestingai sukritikavo žmogaus teisių aktyvistai ir informacinių technologijų specialistai. Trečiadienį priimtas Federacijos Tarybos sprendimas sukėlė nemenką internetinės žiniasklaidos šurmulį, nors naujosios komisijos nariai nė žodžiu neužsiminė apie tai, kokie konkretūs įstatymai bus rengiami.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Britų prekybos misiją Lietuvoje lydės BBC televizija

2004-04-19 | Britanijos verslininkų misiją organizuoja Liverpulio pramonės ir prekybos rūmai, kurie verslininkus į Lietuvą atveža jau antrą kartą. Liverpulio kompanijos Lietuvai siūlo tekstilės, higienos, veterinarijos bei informacinių technologijų produktus bei ieško atstovų. BBC2 televizija Vilniuje filmuos pasakojimų ciklą verslo laidai "Working Lunch". Televizijos komanda lankysis "Fermento" bendrovėje, filmuos "Europos" prekybos centrą ir jame įsikūrusią Didžiosios Britanijos tinklo BHS parduotuvę, nušvies, kaip prekybinės misijos dalyviams sekasi Lietuvoje. Reportažuose tikimasi atspindėti Lietuvos verslininkų lūkesčius, susijusius su naryste ES. Pirmadienio vakarą misijos dalyviams ir BBC komandai Didžiosios Britanijos ambasadoje bus surengtas priėmimas. Priėmime dalyvaus Lietuvos - Britanijos prekybos rūmų, žiniasklaidos bei įvairių Lietuvos įmonių ir asociacijų atstovai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

LTV pateisina 74 proc. gyventojų lūkesčius

2004-04-19 | Trys iš keturių Lietuvos gyventojai mano, kad Lietuvos televizija (LTV) pateisina jų lūkesčius, ir dauguma žmonių teigia, kad, norėdami pažiūrėti kultūros ir vaikams skirtas laidas bei dokumentinius filmus, pirmumą iš keturių pagrindinių šalies TV kanalų teiktų LTV. Tokias išvadas pateikė Rinkos analizės ir tyrimų grupė (RAIT), kovo 11-14 d. atlikusi reprezentatyvią 1166 Lietuvos gyventojų nuo 16 iki 74 metų anketinę apklausą. Į klausimą „Ar Lietuvos televizija pateisina Jūsų kaip Lietuvos piliečio lūkesčius“ - 74 proc. apklaustųjų atsakė, kad „visiškai pateisina“ arba „pateisina“. Analogiškoje apklausoje praėjusių metų gruodžio mėn. tokie atsakymai sudarė 67 proc. Žmonių, teigusių, kad LTV „nepateisina“ arba „visiškai nepateisina“ jų lūkesčių, per tris pastaruosius mėnesius sumažėjo nuo 27 proc. iki 23 proc. Pasak Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus Kęstučio Petrauskio, „šios nepriklausomos apklausos rezultatai dar kartą patvirtina, koks svarbus vaidmuo tenka visuomeniniam transliuotojui. Duomenys įrodo ir tai, kad nacionalinio transliuotojo pertvarka vyksta teisinga linkme - LRT kuria laidas, kurios atitinka šalies, mūsų visuomenės poreikius”. LRT vadovas pabrėžia, kad “ir ateityje nacionalinis transliuotojas stiprins savo pozicijas ir stengsis būti kelrodžiu Lietuvos žmonėms šiame permainų pasaulyje”.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Mintys apie spaudą ir laisvę

2004-04-19 | Ne vienas žiniasklaidos stebėtojas, pasigedęs nešališkos spaudos, pareiškia, jog Lietuvoje nėra spaudos laisvės. Lyg nebūtų girdėjęs apie tikrą spaudos priespaudą rusų ir vokiečių okupacijų metais. Be to, sumaišomos dvi sąvokos – „laisva spauda“ ir „spaudos laisvė“. Dabar Lietuvoje gali leisti laikraščius, žurnalus, lankstinukus ir knygas. Gali netrukdomas rašyti tiesą, nepamirštant, kad tiesa ne visiems patinka. Kartais matome, kaip, „rašytojai“ gerokai pasipelno iš melo. Tačiau turėtų būti aišku, kad turime pakankamai spaudos laisvės. Daug sudėtingesnis yra „laisvos“, „nepriklausomos“, „nešališkos“ spaudos (ir žiniasklaidos apskritai) klausimas. Yra pagrindo abejoti, ar iš viso tokie dalykai įmanomi. Laikraščiai ir žurnalai berods yra leidžiami dviem sumetimais: arba grynai kaip verslas – pelnui, arba asmeninėms bei grupių idėjoms garsinti. Kadangi tam reikalingas kapitalas, aišku, jog ne visi gali pasinaudoti ta spaudos laisve. Tačiau jei valstybėje yra bent šioks toks spaudos laisvės pasirinkimas, skaitytojas turi laisvę apsispręsti, į kurį spaudos leidinį „investuoti“ savo pinigus, perkant ar prenumeruojant skaitinius. O lito ar kelių tūkstančių litų nubyrėjimas į konkurentų kišenes gali privesti prie bankroto net ir ant didelio pinigų maišo pasilypėjusį leidėją. Tad susipratusių skaitytojų skonis ar apsisprendimas iš dalies yra atsvara kapitalui.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žurnalistų galia ir atsakomybė

2004-04-19 | Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas kovo 16-ąją surengė seminarą „Žiniasklaida: galia ir atsakomybė“, į kurį pakvietė žiniasklaidos priemonių atstovus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, studentus žurnalistus. Pranešimus skaitė VU Žurnalistikos instituto direktorė dr. Audronė Nugaraitė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, VU Filosofijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Lidija Šabajevaitė, LTV laidų „Prašau žodžio“ ir „Ieškau darbo“ vedėjas Rimvydas Paleckis, „Respublikos“ dienraščio redaktoriaus pavaduotojas Frederikas Jansonas. Vyko diskusijos. Net du pranešėjai citavo 1994 metais priimtą tarptautinę rezoliuciją „Žurnalisto laisvės ir žmogaus teisės“, ypač pirmąjį jos punktą, kur pabrėžiama visuomenės teisė gauti tikslią informaciją. Vadinasi, žiniasklaida turėtų padėti žmonėms susivokti visose gyvenimo srityse. Tačiau, prasidėjus Prezidentūros skandalui, ši tema tapo mūšio lauku, užėmusiu visas kitas svarbias temas: eurointegraciją, svarstomą valstybės biudžetą, kultūrinį gyvenimą ir kt. Pradėjus aiškėti Prezidentūros skandalo atomazgai, „Respublika“ akcentavo antisemitinę temą, kurios straipsniai, atrodo, buvo laikomi stalčiuje ir laukė palankaus momento, norint nukreipti visuomenės ir politikų dėmesį nuo daug svarbesnių problemų, be reikalo eikvojant Seimo ir Vyriausybės narių laiką, kuris galėjo būti skirtas visų mūsų problemoms spręsti; be to, ši daug kam jautri tema be reikalo atkreipė tarptautinių institucijų ir pavienių žmonių dėmesį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žiniasklaida siūlo pasirinkti „gražiausią“ tiesą

2004-04-19 | Jaunystėje labai žavėjausi dėde, kuris sakė, kad yra konservatorius, bet skaito ir socialistų laikraštį. Jis norėjo susipažinti su pažiūromis ir argumentais, besiskiriančiais nuo jo paties tam, kad jo protas visuomet turėtų iššūkių. Politikai, žinoma, visuomet gerai suprato žiniasklaidos kaip karo ginklo galią. Suteikdami tokią politinę reikšmę žiniasklaidai, kai kurie politikai perėjo nuo kritikos prie švelnesnių būdų tam, kad galėtų žiniasklaidą kontroliuoti. Pamenu žiniaskaidoje plintančius pranešimus iš fronto linijos. Vienas labiausiai aktualizuotų pranešimų buvo tai, kad sąjungininkų armija privalo elgtis kuo geriausiai. Nebuvo nė vieno pranešimo apie esminius karo eigos įvykius. Tad, ar visi tie pranešimai pateikė mums tikrą istoriją? 1991 metų karas Golfo įlankoje atrodė „labiausiai televizijos nušviestas karas“. Tačiau publikai buvo pateikiamas toks vaizdas, kuris tiko Amerikos vadovaujamoms pajėgoms. Buvo kalbama apie geras technologijas naudojančius ir menkų nuostolių patiriančius karius, nors tiesa buvo visiškai kitokia. Tą kitokią tiesą atskleisdavo Žmogaus teisių apsaugos organizacijų pranešimai. Vakaruose mes didžiuojamės žodžio laisve. Ji – reikšminga.Laisvė reiškia pasirinkimą. Minties laisvė leidžia pasirinkti iš skirtingų idėjų, perspektyvų ir pažiūrų. Režimai, kurie šiurkščiai kontroliavo žiniasklaidą, kad ši neatskleistų jų melo, nėra naujiena. Stalinas, Hitleris, Musolinis naudojo tokią taktiką. Taip pat ir Sadamas Huseinas. Lyginant su šių tironų pastangomis, Vakarų demokratijų bandymai kontroliuoti žiniasklaidą atrodo menki ir nežymūs.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Internetinė žiniasklaida globalizacijos akivaizdoje

2004-04-19 | Šiame pranešime norėčiau panagrinėti keletą aspektų, kaip keičiasi žiniasklaidos vaidmuo ir kokia internetinės žiniasklaidos vieta globalizacijos amžiuje. Internetas sujungė planetą į vieną tinklą, per kelias sekundes galima prisijungti prie jums rūpimo informacijos šaltinio, nesvarbu kuriame pasaulio taške jis būtų. Šis
pasaulis yra vienalaikis ir neturintis jokių ribų. Laiko tarpas tarp to, kai informacija patalpinama internete ir jos panaudojimo sumažėjo praktiškai iki nulio. Pasaulis iki interneto atrodė kitaip. Pirma, jis buvo apribotas geografiškai. Dienraščiai, žurnalai buvo leidžiami tam tikrai geografinei erdvei. Paprastai ta erdvė buvo apspręsta tautinės valstybės sienomis. Žmogus, esantis kitame pasaulio taške, be abejo, galėjo sekti jį dominančios šalies įvykius, tačiau tai jis galėjo daryti tik su tam tikru laiko tarpu – tol kol laikraščiai pasieks jį. Taigi internetas panaikino šį geografinį ir laikinį atidalijimą. Tai, mano manymu, nulėmė keletą svarbių tendencijų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Iš privilegijų kyla atsakomybė

2004-04-19 | Pagrindinis skirtumas tarp JAV ir Lietuvos spaudos teisių yra tas, kad pirmasis Amerikos konstitucijos priedas draudžia valdžiai riboti šias teises, o Lietuvos Konstitucija suteikia valdžioms teisę įstatymais šią laisvę apibrėžti. Tokie įstatymai iš esmės ir suteikia teisę riboti spaudos laisvę. Kodėl ši tema turėtų būti svarbi ne teisininkams? Šiuo metu? Todėl, kad kaip tik prieš Prezidento rinkimus spaudos teisės ir laisvės ir iš to kylanti atsakomybė yra pagrindas, kuriuo turi remtis piliečiai prieš apsispręsdami, už ką balsuos. Kuo daugiau teisių ar privilegijų, tuo didesnė atsakomybė prieš tautą. Tos didžiulės privilegijos suteiktos žiniasklaidai dėl to, kad piliečiai turi teisę būti informuoti apie valdžią, jos žmones ir tuos, kurie pretenduoja į privilegiją vadovauti kraštui! Tad dabar kaip tik kyla klausimas, ar mūsų žiniasklaida iki šiol atliko ir ar dabar atlieka pagrindinę savo pareigą – visapusiškai informuoti piliečius, kad jie galėtų sąmoningai nuspręsti, kas ir kaip juos valdys. Demokratiškoje visuomenėje tik piliečiai turi teisę nuspręsti, kaip ir kas juos valdys. Dažnai sakoma, kad kraštas yra vertas tokių politikų, kokius piliečiai išsirinko. Bet ar tauta yra kalta, jei išsirinko netinkamus politikus, nes žiniasklaida neatliko savo šventos pareigos? Jeigu šlubuoja demokratijos vystymasis? Jei oligarchija plečiasi, žmonės skursta, teisėtvarka taikosi prie turtingųjų ir didžiųjų valdžios ponų?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ar etiška gyventi blogio šalyje?

2004-04-19 | Šis amžius stulbina informacinių technologijų veržlumu – it stebuklų lazdele mostelėjus, nyksta ribos ar uždraustos teritorijos. Todėl net žmogaus sąmonė ir jausmai, jo dvasinis pasaulis tampa arena, kurioje, pačiam žmogui sutinkant ar prieš jo valią, susigrumia etiniai požiūriai, moralinės, kultūros vertybės, fakto tiesa, interpretacijos, nuomonės ir pramanas. Viešoji informacija turtina asmenybę, praplečia jos horizontus, tačiau dažnai ir niveliuoja, skurdina, primeta standartus. Laimei, žmogus turi pasirinkimo laisvę – iš milžiniško srauto jis renkasi sau tinkančią informaciją, ją apmąsto ir vienaip ar kitaip panaudoja. Spauda, radijas, televizija, visa kita viešoji informacija, žodžio, vizualinėm, garso formomis atspindėdama žinias, faktus, tendencijas, privalo gerbti žmogaus asmenybę, jos laisves ir teises. Informacijos įvairovė turi aiškų komercinį ir finansinį aspektą, kuris idealiu atveju neturi kirstis su informacijos laisve. To reikalauja mūsų šalies konstituciniai pagrindai bei mūsų ratifikuoti tarptautiniai dokumentai – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Tarybos rezoliucija “Dėl žurnalistikos etikos” ir kiti.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!