LT   EN   RU  
2019 m. birželio 16 d., sekmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žiniasklaida
Išmokite save pagirti

2002-08-12 | Kas iš jūsų tiki žiniasklaidos jėga? Ar skaitydami straipsnį apie kokį nors produktą, firmą, tikite tuo, ką skaitote? Tikriausiai taip. O kokią reakciją jumyse sukelia reklama? Ar reklamoje minimus teiginius priimate už "gryną pinigą"? Laikraštinis straipsnis daugeliui mūsų sukuria įvaizdį, kad visa, kas jame rašoma - tiesa. Apie mokamus reklaminius skelbimus to nepasakysi. Jei taip, kodėl gi nepasinaudoti tuo psichologiniu žiniasklaidos privalumu, platinant savo pranešimus spaudai? Pažiūrėkite, juk sporto ir pramogų žvaigždės, norėdamos būti visuomenės dėmesio centre, reklamai neskiria nė cento. Tiesiog jų agentai žino, kaip savo tikslams panaudoti žiniasklaidos dėmesį. To paties galite išmokti ir jūs. Žurnalistai ir redaktoriai ištroškę straipsnių ir naujienų. Siųskite jiems žinutes apie save! Tačiau per daug neįsismaginkite.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Jei ruošiate pranešimą spaudai

2002-01-14 | Viešųjų ryšių teorija moko, kad geras pranešimas spaudai turi būti sudarytas iš septynių pagrindinių dalių. Tuoj po firminio blanko antrašte turi būti žodžiai "pranešimas žiniasklaidai" arba "pranešimas spaudai" (pasirinkite, kas Jums labiau tinka ar patinka), ar koks kitas dokumento rūšį nusakantis pavadinimas; anglai naudoja "for immediate release". Toliau galima iškart nurodyti asmenį kontaktams, pateikiant vardą, pavardę, pareigas, telefono bei fakso numerius. Mobiliojo telefono numerį verta pateikti tik tuomet, jei nurodytas asmuo pranešimo skelbimo dieną iš tikrųjų bus prieinamas žurnalistams ir jei jis yra būtent tas labiausiai informuotas asmuo, kuris toliau niekam kitam skambučių nenukreipinės. Blogiausia, kas gali atsitikti ir kas vis dėlto dažnai pasitaiko Lietuvos viešųjų ryšių praktikoje – nuolatinis asmens kontaktams užimtumas arba atsakymas žurnalistui "skambinkite direktoriui, šiuo klausimu ką nors komentuoti gali tik jis". Iškart po kontaktų (arba tuoj po dokumento pavadinimu, jei kontaktus, kaip labai įprasta Lietuvoje, nukeliate į pranešimo pabaigą) stambiu "pariebintu" šriftu pateikite pranešimo pavadinimą. Kuo trumpesnis – tuo geresnis! Naujienų agentūrų redaktoriai nervinasi, jei jiems tenka taisyti ilgus ir griozdiškus pranešimų spaudai pavadinimus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Viešieji ryšiai ir mąstymo formų įvairovė

0000-00-00 | Viešieji ryšiai yra organizuota įtikinėjimo veikla, užtikrinanti palankias sąlygas organizacijos ar asmens raidai. Ši veikla yra ypač svarbi, kai visuomenė stebi ir kontroliuoja su organizacijos raida susijusius procesus. Tačiau visuomenė nėra vienalytė, ji yra daugelio mąstymo formų, elgesio tipų, kultūrų ir tikėjimų sąveikų rezultatas. Dar daugiau, dėl globalizacijos poveikio ši mąstymo ir elgesio, vertybių ir pasaulėjautos formų įvairovė turi tendenciją sparčiai plėstis ir kisti. Visuomenė vertina viešą informaciją ir siekia kontroliuoti procesus, atsižvelgdama į savo mitinius, religinius, estetinius, moralinius, mokslinius ir kitokius įsitikinimus. Viešųjų ryšių ir mąstymo formų konflikto pavyzdys yra karikatūrų skandalas ir riaušės islamo šalyse. Karikatūros, išspausdintos Danijos žiniasklaidoje, buvo nesėkminga viešoji akcija, įvykdyta neatsižvelgiant į islamo žmonių tikėjimo ir religinio mąstymo ypatumus. Šiandien, kai klesti diskursų gausa ir nediferencijuotas simbolinis daugelio piliečių mąstymas, būtina atsižvelgti į mąstymo formų įvairovę, t. y. ir į ritualinius reikalavimus, ir į stereotipinius vartotojiškus lūkesčius, ir į mokslinius argumentus vienu metu, net jei tai šiandieninės demokratijos požiūriu atrodo nepriimtina.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Viešieji ryšiai ir kūrybinės industrijos

0000-00-00 | Šiandien labai madinga ir patrauklu būti viešųjų ryšių specialistu, iš esmės – propagandistu, arba bent jau turėti piarinių (public relations) gebėjimų. Sovietinis propagandisto baubas seniai ištirpo politinių intrigų sūkuryje, o reklaminė ir propagandinė veikla tapo pelninga ir šlovinama. Tačiau tokios šlovės nesusilaukia menininkai, kurie taip pat remiasi vaizduote, tik nemeluoja, kad tai yra tikrovė. Kuo skiriasi propagandinė arba viešųjų ryšių, piarinė veikla nuo įprastinės meninės kūrybos – esė, satyrų rašymo, paveikslų tapymo ar vaidybos teatre? Visų šių meno sričių paslaugomis viešųjų ryšių specialistai nuolatos naudojasi, o ir patys yra linkę rašyti apie nebūtus atsitikimus ar lyg gyvenimo režisieriai inscenizuoti įvykius. Kita vertus, propagandinės taisyklės, vienodai galiojančios ir viešiesiems ryšiams, ir reklamai, reikalauja kartojimosi, masiškumo, įtikinamumo, intensyvumo. Šios detalės yra siejamos su monotonija ir įtikėjimo vadyba, su tiksliu apskaičiavimu, bet ne su spontaniškumu, ne su laisva vaizduote. Jei viešųjų ryšių specialistai ką nors vaizduoja kaip nusikaltėlį arba herojų – pageidautina, kad tai nuosekliai kartotųsi, kol žmonės pradės šį teiginį laikyti faktu. Kartojimas yra susijęs su organizacine veikla, su teisingu informacinių ir finansinių resursų paskirstymu ir mažai ką bendra turi su menine kūryba.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!