LT   EN   RU  
2019 m. rugpjūčio 19 d., pirmadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žiniasklaida
Kas nugalės internetinės purvasklaidos drakonus?

2007-05-03 | Šią ir praėjusią savaites dienraščiai „Respublika" ir „Vakaro žinios" savo pirmuosius puslapius paskyrė neigiamų internetinių komentarų problemai. „Delfi.lt skelbia net raginimus žudyti", „Monikos internetas liepia žudyti", „Internetas: purvo jūra", „Purvinam Delfiui teks apsikuopti", „Delfio pamazgos įsiutino Seimą", - tokiomis antraštėmis mirgėjo abu dienraščiai. Straipsnius interneto svetainėje „Delfi.lt" komentuojantys žmonės įprato nuolat lieti savo pyktį - kasdien parašoma tūkstančiai rasinę, tautinę, religinę neapykantą kurstančių atsiliepimų. Naujienų portalo www.delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė sakė, kad prieš kurį laiką buvo paskirtas darbuotojas, kuris „trina" netinkamus komentarus. Pasak redaktorės, jis tai daro „iš akies" - naikina tuos komentarus, kurie gali būti pripažinti pažeidžiančiais įstatymus, o juk už įstatymo ribas peržengiančios nuomonės pareiškimą interneto vartotojai gali būti traukiami administracinėn ar net baudžiamojon atsakomybėn. Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad už Internete skelbiamus komentarus atsako ne tik portalo valdytojas, bet ir jų autorius. Policijos pareigūnai tikina turintys technines galimybes nustatyti tokių įstatymų pažeidėjų tapatybei. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už informacijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, platinimą numato baudą nuo penkių iki dešimties tūkstančių litų.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Spaudos laisvės pasaulyje - dar mažiau

2007-05-02 | Spaudos laisvės padėtis daugelyje pasaulio šalių, ypač Azijoje ir Rusijoje, pernai pablogėjo, sakoma „Freedom House" ataskaitoje. Lietuva su Čekija pagal spaudos laisvę atsidūrė 29 vietoje. Labiausiai spaudos laisvės principų paisoma Suomijoje ir Islandijoje. Tačiau nerimą kelia veiksmai prieš žiniasklaidą - ypač kai kuriose Azijos bei Pietų Amerikos valstybėse, taip pat Rusijoje. Rusijos vyriausybė vis labiau mėgina užspeisti nepriklausomas žiniasklaidos priemones. Be to, Maskva nori apriboti interneto naudojimą, teigiama pranešime. Likus dviem dienoms iki visame pasaulyje minimos Spaudos laisvės dienos, „Freedom House" vadovė Jennifer Windsor antradienį įspėjo, kad „po išpuolių prieš žiniasklaidą neišvengiamai reikia laukti išpuolių prieš kitas demokratines institucijas". Valstybinės žiniasklaidos darbas pernai buvo ribojamas ir Pietų Amerikos valstybėse Venesueloje, Argentinoje ir Brazilijoje. Azijos šalyse - Kinijoje, Vietname ir Irane - 2006 metais vėl įkalinta daug žurnalistų ir interneto vartotojų, teigia „Freedom House". Tailande, Šri Lankoje ir Filipinuose spaudos laisvė kentėjo nuo politinių perversmų, Malaizijoje ir Pakistane - nuo griežtesnės žiniasklaidos kontrolės. Tuo metu Nepale, Kambodžoje ir Indonezijoje žiniasklaidos padėtis pagerėjo. Vertinant spaudos laisvę, prasčiausia padėtis yra Šiaurės Korėjoje. Tarp penkių šalių, kuriose spaudos laisvės padėtis yra blogiausia, dar yra Birma, Turkmėnija, Kuba bei Libija.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

LŽS ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas įžvelgia viešosios informacijos cenzūrą

2007-05-02 | Policijos komisariatų reikalavimas pasirašyti bendradarbiavimo sutartis sukėlė daug ginčų ir žurnalistų protestų. Lietuvos žurnalistų sąjunga kreipėsi į Žmogaus teisių stebėjimo institutą, kad šis įvertintų šias sutartis ir pareikštų kvalifikuotą nuomonę. Instituto direktorius Henrikas Mickevičius savo atsakyme pabrėžė, kad bendradarbiavimo sutartys nepagrįstai riboja žodžio laisvę. Instituto išvadoje teigiama: "Sutarties su "Elektrėnų kronikos" ir Elektrėnų policijos komisariato (analogiško turinio sutartys sudarinėjamos beveik visuose šalies miestuose) punktas numato, kad redakcija įsipareigoja "pateikti gyventojams informaciją (prieš tai suderinus ją su atsakingu komisariato darbuotoju)". Vadovaujantis šia nuostata, laikraščio redakcijos žodžio laisvė yra ribojama prisiimtu sutartiniu įsipareigojimu derinti informaciją su atsakingu policijos darbuotoju. Svarstytina ar ši sutarties nuostata nėra viešos informacijos cenzūros pavyzdys." Anot H.Mickevičiaus, bet kokiu atveju sutartis sudaro sąlygas teikti viešą informaciją šališkai ir neobjektyviai, kadangi prieš skleisdama informaciją, susijusią su policijos veikla, laikraščio redakcija įsipareigojo jos turinį derinti su atsakingu policijos komisariato darbuotoju.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žurnalisto akreditacija – gaišatis ar būtinybė?

2007-05-02 | Tarp žurnalistų sklando kalbos, jog akreditavimo procedūros Lietuvos institucijose neretai apsunkina jų darbą ar net trukdo tinkamai atlikti paskirtą užduotį. Siekiant išsiaiškinti, ar tai tėra „išpūstas muilo burbulas", ar veikiančios akreditavimo sistemos išties vertos tobulinimo, „Žurnalistų žinios" atliko „mini" tyrimą. Iš dešimties apklausoje dalyvavusių žurnalistų, dirbančių tiek spaudoje, tiek radijuje ar televizijoje, keturi teigė susidūrę su akreditacijos problemomis. Devyni iš dešimties apklaustų žurnalistų Lietuvos institucijose veikiančias akreditavimo sistemas teigė vertinantys vidutiniškai. Tiek pat mano, jog akreditavimo procedūros apskritai apsunkina žurnalistinį darbą. Žurnalistai sako, jog problemų jiems iškyla dėl darbovietės, kuriai atstovauja, įdarbinimo būdo ar terminų, susijusių su akreditacijos išdavimu bei užsakymu. Žurnalistikos instituto direktoriaus Andriaus Vaišnio nuomone, žurnalisto, kaip darbuotojo, statusas institucijoms, teikiančioms akreditacijas, neturėtų rūpėti. „Nesvarbu, į kurią instituciją žurnalistas nori patekti. Jis gali būti vadinamas „freelance" žurnalistas, ar dirbantis pagal sutartį. Jokiai institucijai neturi turėti jokios reikšmės tai, kaip ir kokiomis sąlygomis (atitinkančiomis įstatymą) yra įdarbinamas radijo, televizijos kompanijos arba spaudos bendrovės darbuotojas. Žurnalistas turi įgaliojimus atlikti užduotį, ir tiems įgaliojimams įgyvendinti jam neturi būti sukuriama kliūčių", - sako A.Vaišnys.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ekspertų nuomone, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimų neužtenka

2007-05-02 | Praėjusių metų gruodžio mėnesį Seimas priėmė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimus bei papildymus. Buvo nuspręsta pakoreguoti penkis iš vienuolikos įstatymą sudarančių straipsnių. Tačiau ekspertų nuomone, to nepakanka. Įstatyme praplėsta ribojamos viešosios informacijos samprata, įtraukiant tris naujus punktus. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos siūlymu, įtraukta nuostata, jog į šią kategoriją papuola ir viešoji informacija, kuri pataria, kaip „pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas bei kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus". Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjo Deivido Velko, toks sprendimas buvo priimtas siekiant užbėgti įvykiams už akių, mat ypač internetinėje erdvėje, užsienio tinklalapiuose, tokios informacijos pasitaiko. „Sukontroliuoti internete esančią informaciją, žinoma, yra šiek tiek „donkichotiškas darbas", tačiau veikia vadinamosios „karštosios linijos", kurių pagalba ir informaciją, pasirodančią kitose šalyse, galima sukontroliuoti", - sako D.Velkas. Kitų Europos šalių įstatymuose taip veikia panašios nuostatos, tad net ir tinklalapio, kuris nepriklauso Lietuvai valdytoją ar informacijos rengėją turėtų būti įmanoma nubausti. Inicijuodama tokius Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo papildymus, ekspertų grupė nusprendė tarsi „užbėgti įvykiams už akių", kad tokia informacija neatsirastų bei neplistų Lietuvoje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuviškai spaudai – įžūli suomių kompanijos cenzūra

2007-01-15 | Lietuvoje vėl atsirado cenzūra. Šešioliktaisiais nepriklausomybės metais cenzoriaus funkcijų ėmėsi Suomijos kompanija „Rautakirja“, kurios valdomos bendrovės Lietuvoje tapo spaudos leidinių platinimo monopolininkais. Verslas pagimdė cenzūrą – visuomeniniai, analitiniai ar kultūros leidiniai prilyginti bulvarinei spaudai, kryžiažodžių ar erotiniams žurnalams. Vadinasi, monopolininkai spaudos platinimui taiko vienintelį verslo principą: jeigu kurio nors leidinio nuperkama per mažai, jis daugiau niekada nebepateks nei į spaudos kioskus, nei į degalines, nei į prekybos centrus. Jų nebebus niekur. Cenzūros schema paprasta: leidinys pateikiamas tik į pačius didžiausius prekybos centrus, kuriuose dažniausiai lankosi didmenininkai ar šiaip pigesnių prekių besidairantys pirkėjai. Jie niekada čia neieško kultūrinių ar analitinių leidinių – daržovių bazė nėra ta vieta, kur perkama rimtoji spauda. O kai ši verslo kartelė neįveikiama, uždaromas bet koks kelias į kitas platinimo vietas. Suomijos bendrovė „Rautakirja“ Lietuvoje valdo spaudos leidinių platinimo įmonę „Impress Teva“, žurnalais bei laikraščiais aprūpinančią didžiuosius prekybos centrus, degalines – vietas, kur yra didžiausias pirkėjų srautas. Suomiai taip pat valdo „Lietuvos spaudos“ bei „Kauno spaudos“ kioskus. Išvada: spaudos platinimas pateko į monopolininkų rankas. Kuo tai gresia – jau patyrė analitiniai savaitraščiai, kai kurie mėnesiniai žurnalai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

LŽS nesutinka su bandymu apriboti žurnalistų teisę rinkti informaciją Seime

2007-01-11 | Lietuvos žurnalistų sąjunga, susipažinusi su naujai parengtomis Viešosios informacijos rengėjų akreditavimo Lietuvos Respublikos Seime taisyklėmis, atkreipė dėmesį, kad šios taisyklės yra taisytinos. LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius išsiuntė raštą Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijai, kuriame nurodė taisytinas vietas ir pasiūlė projektą pataisyti, atsižvelgus į nurodytas pastabas. D.Radzevičiaus nuomone, taisytinas pats taisyklių pavadinimas. Taisyklių pirmame punkte numatyta, kad šios taisyklės reglamentuoja žurnalistų akreditavimą, todėl ir taisyklių pavadinime tai turėtų atsispindėti. Taip pat taisytina taisyklių nuostata, kad "Seime akredituojami žurnalistai, atstovaujantys viešosios informacijos rengėjus, kurie rengia informaciją apie Seimo veiklą ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę" pažeidžia žurnalistų teisę laisvai rinkti informaciją ir ją rengti bei teikti visuomenei. Niekas negali įpareigoti žurnalistus rengti informaciją visuomenei kokiu nors dažnumu. Juolab, kad priklausomai nuo informacijos pobūdžio ir žurnalistinio darbo specifikos, informacijos rengimas gali labai skirtis. Pvz., jei žurnalistas rengia televizijos laidai specialų reportažą du kartus per mėnesį, arba rašo publikacijas dvisavaitiniam leidiniui, tokiu atveju pagal taisykles jis negalėtų būti akredituotas. Tačiau kokybiškai publikacijai parengti gali tekti po keletą kartų per savaitę lankytis Seime ir stebėti jo darbą, rinkti medžiagą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų atstovai pasirašė pirmąjį kolektyvinį susitarimą

2006-11-20 | Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija pasirašė kolektyvinę sutartį. Tai bene pirmasis tokio pobūdžio susitarimas tarp žurnalistų ir leidėjų atstovų. Anksčiau panašias sutartis turėjo arba tebeturi kai kurios pavienės redakcijos. Kolektyvinis susitarimas pasirašytas siekiant užtikrinti žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų darnų bendradarbiavimą, stiprinti tarpusavio solidarumą, užtikrinti ir gerinti žurnalistų socialines garantijas, kelti profesinę kvalifikaciją, stiprinti žurnalisto statusą. Pasak LŽS pirmininko D. Radzevičiaus, tikimasi, kad ši sutartis yra tik pradžia. "Tai – pirmoji kregždė, nors ir kiek vėluojanti. Svarbiausia, kad pradžia padaryta ir susitarimas pasirašytas. Juk turėti profesionalius žurnalistus suinteresuotos turėtų būti abi pusės, tiek mes, kaip profesinė sąjunga, tiek darbdaviai", - teigia D. Radzevičius. Kolektyvinės sutarties būtinybę akcentuoja ir Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė Ramutė Šimukauskaitė: "Šios sutarties pasirašymą galime laikyti dialogo pradžia. Svarbaus, labai reikalingo bei naudingo dialogo tarp darbdavių ir žurnalistų pradžia." Sutartyje numatoma, kad darbdavys su žurnalistu privalo susitarti raštu dėl autorinių kūrinių panaudojimo. Jei tai nepadaryta, leidėjas neatleidžiamas nuo atsakomybės teisingai atlyginti už kūrinį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

"Išsipildymo akcijai" per pirmą dieną suaukota rekordinė suma – 47 tūkstančiai litų

2006-11-03 | Vakar, lapkričio 2-ąją, rekordu prasidėjo ketvirtasis tradicinis ir didžiausias Lietuvoje paramos projektas globos namuose augantiems vaikams "Išsipildymo akcija", kurią organizuoja TV3 televizija ir SEB Vilniaus bankas. Per vieną dieną geros valios žmonės akcijai suaukojo net 47 tūkstančius litų. Tokia suma pernai buvo suaukota per 4 akcijos dienas, o pirmaisiais akcijos metais – per daugiau nei dvi savaites. Kiekvienam akcijai užsiregistravusių globos namų ligoniukui šiandien paramos jau tektų už 35 litus. Ilgėja ir akcijoje dalyvauti norinčių globos namų sąrašas – "Išsipildymo akcijos" organizatoriai jau sulaukė laiškų iš 83 Lietuvos kūdikių ir vaikų globos namų, kuriuose auga 5031 vaikas, iš kurių net 1354 vaikams reikalinga medicinos pagalba ir priežiūra. Pagal preliminarius šių pirmųjų globos namų paskaičiavimus, būtiniausios pagalbos vien šiems vaikučiams reikėtų už beveik milijoną litų – maždaug už 837 281 litus. Be pinigėlių ligoniukams, pagalbos, meilės ir paramos reikėtų ir 1023 šiuose globos namuose augantiems vaikams, kurių dokumentai ruošiami ir jau paruošti įvaikinimui. Paraiškas dalyvauti šiųmetėje akcijoje globos namų vadovai gali rasti TV3 interneto svetainėje www.tv3.lt ir registruotis akcijai iki lapkričio 10 dienos. Pernai akcijoje dalyvavo rekordinis skaičius – 118 globos namų ir 6727 juose augantys vaikai, šiemet laukiama prisijungiant dar daugiau globos namų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuvos žurnalistų sąjunga prašo visuomenės pagalbos tiriant išpuolį prieš žurnalistus

2006-09-28 | Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS), laikraštis "Anykšta" ir Anykščių rajono savivaldybė viešai kreipiasi į visuomenę ir prašo pagalbos tiriant išpuolį prieš žurnalistų šeimą. Tokios iniciatyvos imasi siekiant kuo skubiau išsiaiškinti "Anykštos" žurnalistų Gražinos ir Vidmanto Šmigelskų automobilio sudeginimą ir bandymą padegti namą. Teisėsaugai iki šiol nepavyko rasti šio nusikaltimo vykdytojų ir užsakovų. Lietuvos žurnalistų sąjunga ir laikraštis "Anykšta" tikisi, kad teisėsaugai surasti padegėjus padės viešas kreipimasis į visuomenę ir finansinis paskatinimas pranešti apie žinomas detales. Asmeniui, kuris suteiks vertingą informaciją apie įvykį policijai ir taip padės atskleisti nusikaltimą, viešo kreipimosi iniciatoriai skirs 10000 litų premiją. Asmenys, galintys suteikti vertingą informaciją apie šį įvykį, turėtų skambinti šiais policijos telefonais: 8 381 50610 arba 8 686 03656. Kreipimosi iniciatoriai tvirtina, jog informaciją suteikęs asmuo, jei pageidaus, galės likti nežinomas visuomenei. Primename, kad šių metų rugsėjo 18 dieną prieš Anykščių rajono "Anykštos" laikraščio žurnalistus Gražiną Šmigelskienę ir Vidmantą Šmigelską buvo įvykdytas išpuolis - sudegintas žurnalistų automobilis, bandyta sudeginti jų namus. Manoma, kad šis brutalus išpuolis yra kerštas už kritines "Anykštos" publikacijas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!