LT   EN   RU  
2021 m. spalio 28 d., ketvirtadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žiniasklaida
LTV „Pinigų karta“ keliauja po regionus

2006-06-19 | Darbščioji Lietuvos televizijos laidos „Pinigų karta“ komanda dirba ir vasarą. Nuo birželio 26-osios keturis pirmadienio vakarus Lietuvos televizija rodys specialų Andriaus Tapino projektą "Pinigų karta pristato. Vasarą....". Kiekvienoje laidoje matysime pasakojimus iš vieno Lietuvos regiono. Kitą pirmadienį „Pinigų kartos“ komanda lankysis Aukštaitijoje, liepos 3 d. – Suvalkijoje, liepos 10 d. – Dzūkijoje. Paskutinioji ciklo dalis bus rodoma liepos 17-ąją. Ji pristatys Žemaitiją. „Tai ne kelionių žurnalas, kur viskas nublizginta, sterilu ir prikišta paslėptos reklamos, o turizmo vadybininkai neriasi iš kailio girdami savo produktą“, – sako laidos vedėjas Andrius Tapinas, – „ir ne dar vienas mėginimas parodyti, kiek kainuoja alus Palangoje. Tai tarsi vasaros nuotykis, kuriame susipina mūsų krašto grožis, įdomūs keistuoliai, nesprendžiamos problemos, netradiciniai verslai ir netikėti eksperimentai“. Pirmoji ciklo laida „Pinigų karta pristato. Vasarą Aukštaitijoje" – jau ateinantį pirmadienį, birželio 26 d. 21.10 val. per Lietuvos televiziją.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Naujausiame “Atgimimo” numeryje svarstoma, ar įmanoma Lietuvoje paleisti Seimą

2006-06-15 | Seimo nario kėdė vertinama labiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio - Seimo paleisti praktiškai neįmanoma,- tikina Indrė Kumpikevičiūtė. Skaitytojų dėmesiui – antroji niekur nepublikuotų, autentiškų prisiminimų apie Laikinosios Vyriausybės veiklą „rudųjų“ okupacijos akivaizdoje, dalis. Archyvinę medžiagą komentuoja istorikas Arvydas Anušauskas. Lietuvos įvaizdis užsienio investuotojų akyse smunka dėl to, kad nesugebėjome įsivesti euro, bet labiausiai – dėl mūšių ir griūčių Lietuvos Vyriausybėje. Džina Donauskaitė aiškinasi, ar neįsivedus euro Lietuvai gresia ekonomikos perkaitimas. Mūsų šalies padangę saugo „akli“ – gendantys arba sugedę - radarai, - pasakoja Ieva Baubinaitė. Žiniasklaidos įtaka pervertinama. Politikai į žiniasklaidos pranešimus dažniau reaguoja žodžiais nei veiksmais – atlikusi mokslinį tyrimą išsiaiškino Jurgita Kuzmickaitė. Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) prezidentu neseniai tapo Rusijos magnatas Kirsanas Iliumžinovas. Apie rinkimų peripetijas bei lietuvių nesėkmes Turino olimpiadoje Ričardas Čekutis kalbasi su Lietuvos šachmatų čempionu Vidmantu Mališausku.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuviai laimėjo prestižiniame Kijevo reklamos festivalyje

2006-06-09 | Kijeve pasibaigė 7-asis tarptautinis reklamos festivalis, į kurio nugalėtojų sąrašą pateko ir Lietuvos reklamos agentūros "Leo Burnett Vilnius", "Y&R|Garage4x4 Vilnius" bei "DDB Vilnius". Šiais metais festivalyje dalyvavo 424 agentūros iš 12 šalių, o konkursui buvo pristatyti 2109 darbai, kuriuos vertino solidi 7 narių komisija iš Lietuvos, Latvijos, Šveicarijos, Ukrainos, Maskvos ir Vengrijos. Lietuvos reklamos agentūrai "Leo Burnett Vilnius" profesionali tarptautinė žiuri skyrė tris apdovanojimus: geriausio konkurso prizą spaudos kategorijoje, sidabrą už spaudos reklamą "Monstras" ir bronzą už "Omni Surfport" klipą "Kino personažai". Spaudos reklamos kategorijoje, kurioje į apdovanojimus pretendavo daugiausiai darbų, "Leo Burnett Vilnius" nurungė didžiąsias Maskvos ir Kijevo agentūras bei gavo pagrindinį prizą už "Magne B6" spaudos reklamą "Pikta". Kategorijoje reklama per TV ir kino teatruose "Omni Surfport" klipas "Kino personažai" laimėjo bronzą. Šis reklaminis klipas gauna jau antrą apdovanojimą – lietuviškos reklamos festivalyje "Adrenalinas" buvo įvertintas bronzine strėle.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Visuomenės teisė žinoti – bendras žurnalistų ir leidėjų rūpestis

2006-06-09 | Birželio 8 d., 12 val., Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija organizuoja spaudos konferenciją, skirtą naujų Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatų dėl visuomenės teisės į informaciją ir privataus gyvenimo apsaugos bei žurnalistų ir jų darbdavių santykių vystymo aptarti. Konferencijoje, kuri vyks BNS Konferencijų salėje (Jogailos g. 9/1, Vilnius) dalyvaus Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidentas Rimantas Šukys ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Kaip žinia, birželio pradžioje Seime po svarstymų buvo pritarta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovai kartu su viešosios informacijos rengėjais aptarė šio projekto nuostatų praktinio ir sklandaus įgyvendinimo galimybes. Tačiau žurnalistams ir leidėjams nerimą kelia nuostatos, susijusios su visuomenės teise į informaciją ir šios teisės ribojimas nepamatuotai ginant net ir viešų asmenų teisę į privatumą. Be to, šiuo metu Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, atstovaujanti darbdavius, ir Lietuvos žurnalistų sąjunga, atstovaujanti darbuotojus, yra pasirengę ir po derybų ketina pasirašyti tarpusavio susitarimą (kolektyvinę sutartį), kuriame bus aptartos žurnalistų autorinių kūrinių panaudojimo sąlygos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuvos įvaizdis nedžiugina užsienyje dirbančių žurnalistų

2006-05-22 | Sakoma, kad kiekvienas žmogus turi tris asmenybes: kaip save mato jis pats, kokį jį regi kiti ir koks jis yra iš tiesų. Tris įvaizdžius turi ir valstybė. Vienaip ją įsivaizduoja jos gyventojai, visai kitaip – užsieniečiai ir kokia ji yra iš tiesų. Susiformavus tvirtai stereotipiškai nuomonei apie šalį, tikrasis jos veidas gali niekam ir neberūpėti. Žiniasklaida turi nemenkos įtakos visuomenės nuomonės formavimui. Todėl nė vienai šaliai nėra tas pats, kaip apie ją atsiliepia kitų šalių žiniasklaidos priemonės. Lietuvos įvaizdis užsienio žiniasklaidoje – dažna diskusijų tema, kurios griebiasi ne tik šalies įvaizdžio specialistai, bet ir svečiose šalyse dirbantys lietuviai žurnalistai. Tačiau diskusijų išvados paprastai nebūna džiuginančios. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės antrus metus iš eilės užsienyje dirbantiems lietuviams žurnalistams surengė profesinį seminarą. „Užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenės ir organizacijos neretai vertinamos kaip savotiškos ambasados, nes telkia aplink save tautiečius ir atstovauja Lietuvai, formuoja jos įvaizdį. O mūsų žurnalistai užsienyje yra viena svarbiausių komunikacijos grandžių“, - įsitikinęs departamento Užsienio lietuvių skyriaus Migracijos politikos ir informacijos poskyrio vedėjas Giedrius Šniukas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Dalyvauk idėjų konkurse ir pakeisk Lietuvą

2006-05-22 | Lietuvoje gyvenantys bendrapiliečiai, o taip pat ir emigrantai iš Lietuvos yra kviečiami galvoti apie Lietuvos ateitį ir siūlyti Lietuvos plėtros vizijas. Politikos savaitraštis "Atgimimas" kartu su partneriais rengia idėjų konkursą "Padovanok Lietuvai viziją". Geriausių idėjų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais. Pirmosios vietos autoriui bus įteikta 15 tūkstančių litų, o antrosios ir trečiosios vietų laimėtojams atitinkamai bus skiriamos 10 tūkstančių ir 5 tūkstančių litų premijos. Konkurso rengėjai idėjų laukia iki spalio 10 d. Prizus įsteigė bendrovė "Eika". Konkurso informaciniai partneriai yra interneto portalas "Delfi" ir Lietuvos radijas. Šiuo konkursu siekiama įtraukti visuomenę į diskusiją apie Lietuvos ateitį: kviečiami dalyvauti visi Lietuvos gyventojai, nepaisant amžiaus, išsilavinimo ir gyvenamosios vietos. Ypač laukiama emigrantų idėjų - kas gi galėtų padaryti Lietuvą traukos centru? Organizatorių siūlymu, vizijoje turėtų atsispindėti politiniai ir ekonominiai šalies pokyčiai, ekologijos, švietimo, socialinio saugumo ir pilietinio aktyvumo aspektai. Tačiau konkurso rengėjai tik siūlo į tai atsižvelgti. Svarbiausia šiame konkurse yra pateikti novatorišką idėją, kuri būtų užkrečianti, išsiskirianti, originali ir konstruktyvi.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Pavojus! Atakos tikslas žmogaus psichika ir sąmonė

2006-05-15 | Manau, reikia atkreipti dėmesį į sparčiai auganti senų ir naujų informacinių psichotroninų technologijų vystimąsi. Tai realus ginklas ir pavojus pavieniams asmenims, tačiau svarbiausia, visai tautai, jos kariuomenei, teisėtvarkos ir valdžios struktūroms. Informacija turi milžinišką reikšmę.Šimtus metų žinoma šnipinėjimo tarnybų svarba,tačiau tai nebuvo vadinama informacine veikla. Dabar situacija pasaulyje atsiradus naujausiems informacinių karų būdams iš esmės pasikeitė. Svarbu tai, kad gaminant psichofizinį ginklą atsiranda reali galimybė veikti žmogaus psichiką ir sąmonę prieš jo valią. Ginklą gali naudoti valstybių kariuomenės ir teisėtvarkos struktūros, kriminalinės struktūros, komersantų susivienijimai ir net atskiri, agresyviai nusiteikę subjektai, įvairios sektos. Tai nauja realybė, kurią būtina įvertinti nacionalinio saugumo aspektu. Atkreipkite dėmesį į tai, kad savo kryptiniu poveikiu informacinė kova skirstoma į dvį pagrindines rūšis: informacinę – technikinę ir informacinę–psichologinę. Informacinėje – technikinėje kovoje svarbiausi puolimo ir gynybos objektai, valdymo, ryšių, telekomunikacijų sistemos, įvairios radioelektroninės sistemos. Būtent šioje plotmėje susiformavo, "informacinis ginklas", kuris pasaulyje plačiai paplito pasibaigus karinei operacijai prieš Iraką 1991 metais. Tuomet svarbiausias Irako pralaimėjimo faktorius buvo būtent informacinio ginklo panaudojimas.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Spaudos atgavimo diena – žurnalistų profesinė šventė

2006-05-05 | Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. 1864 metais Lietuvoje uždraudus spaudą lotyniškais rašmenimis, lietuvių visuomenė buvo atribota nuo visų atvirų ryšių su Europos kultūra, su jos pažinimu. Spaudos draudimas 1864-1904 metais buvo lietuvių pasipriešinimo kovos laikotarpis, pažymėtas giliu konfliktu dėl raidės, spausdinto lietuviško žodžio. Caro valdžia visomis priemonėmis mėgino įvesti rusiškuosius spaudmenis į lietuvių raštiją ir persekiojo tradicinio lotyniškojo raidyno vartojimą. Spaudos draudimui lietuviai pasipriešino organizuodami slaptą draudžiamųjų raštų leidybą, gabenimą ir platinimą ir taip sukūrė naują tautinę spaudą. Ir kai po 40-ties metų, aktyviausių lietuvių visuomenės veikėjų pastangomis, caro valdžia sutiko grąžinti Lietuvai spaudos lotyniškais rašmenimis teises, prasidėjo tikras kultūrinis sąjūdis, turėjęs didelės reikšmės lietuvių tautos sąmonėjimo vyksme, tautinių santykių raidoje ir apskritai kultūros istorijoje bei nulėmė gilių lietuviškų tradicijų
atgimimą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Per BTV – dokumentinių filmų ciklas „Aistros dėl Gorbačiovo“

2006-04-20 | Kodėl viskas įvyko taip, kaip įvyko? Kodėl niekam nežinomas ir niekuo neišsiskiriantis Stavropolio krašto partijos komiteto pirmasis sekretorius netikėtai ėmė kalbėti apie demokratiją ir reformas? Kodėl jį taip myli Vokietijoje ir skeptiškai vertina buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje? Kodėl iš letargo miego pažadinta šalis išsprūdo iš jo rankų? Dokumentinių filmų ciklas mėgina atsakyti į šiuos ir dar daugelį kitų intriguojančių klausimų ir atskleisti dar nematytą vieno garsiausio XX amžiaus politiko gyvenimo ir karjeros pusę. 2005 metais rusų režisieriaus Vasilijaus Pičiulo sukurtą filmų ciklą sudaro keturi filmai. Pirmasis – “Didžioji pradžia” – tai Tai pirmojo ir paskutiniojo TSRS Prezidento ir Generalinio komunistų partijos sekretoriaus karjeros istorija, gyvenimas lyderio, kuris jau nuo 18 – kos kas ketveri metai pakildavo karjeros laiptais. Jam padėjo žmonės, pastebėję neeilinius šio jauno provincialo, kuriam bus lemta tapti šalies komunistų partijos vadovu, gabumus. Kažkas jam padėjo pasirinkti teisingą kelią į viršūnes. Apie ką galvojo ir ką jautė Gorbačiovas, kai vienas po kito šį pasaulį paliko Brežnevas, Andropovas ir Černenka? 39 – nerių jis tapo jauniausiu šalyje rajkomo partijos sekretoriumi.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Mitų gaubiamam verslui prognozuojama gera ateitis

2006-03-28 | Sąvoka "viešieji ryšiai" per paskutiniuosius kelerius metus tapo itin madinga, tačiau ryšių su visuomene specialistai pastebi, kad anaiptol ne visi, net ir tokiomis paslaugomis pasinaudojusieji, žino, kas tai yra. Šiai verslo sričiai prognozuojamas spartus augimas, tačiau kai kurių agentūrų vadovai teigia, jog nepaisant gerų perspektyvų niša dar nėra užpildyta, ir pasigenda konkurencijos. Ryšių su visuomene veikla pasaulyje skaičiuoja antrą šimtmetį. Pasak Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos tarybos pirmininkės Laimos Kasparavičienės, pirmoji agentūra buvo įkurta 1901-aisiais JAV. Lietuvoje pirmoji buvo įregistruota 1994-aisiais, tačiau iki šių dienų neišliko. Tiesa, jau nemaža dalis įmonių, ypač didžiųjų, turi viešųjų ryšių specialistų ar net departamentų savo viduje, tačiau, pasak agentūrų vadovų, tai nesumažina poreikio samdytis kompanijų iš išorės. "Kad ir koks principingas būtų įmonės atstovas spaudai, anksčiau ar vėliau jis pradeda kalbėti viršininko kalba - sako tai, ką šis nori girdėti", - pastebi UAB "Publicum" direktorius Ričardas Jarmalavičius.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!