LT   EN   RU  
2020 m. vasario 26 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žmonės
Įžymūs Utenos žmonės

2004-03-02 | Juozas Barisa – gim. 1929 m.Trečialaukio kaime. Buvęs partizanas, rašytojas. Vytautas Bernotas – gim. 1930 m. Radžiūnų kaime. Socialinių mokslų daktaras, docentas. Jonas Bareišis – gim. 1942 m. Puodžių kaime. Inžinierius mechanikas, technikos mokslų kandidatas, profesorius. Romualdas Dapkus – gim. 1931 m. Andreikėnų kaime. Filosofijos mokslų kandidatas, humanitarinių mokslų daktaras. Antanas Dikinis – (1863-1926), gim. Degučių kaime. Knygnešys. Genovaitė Driukienė – (1937-1996), gim. Puodžių kaime. Bibliotekininkė, nusipelniusi kultūros, švietimo darbuotoja. Povilas Gasiulis – gim. 1944 m. Medenių kaime. Mokytojas, vertėjas. Irena Gudavičienė (Gansiniauskaitė) – gim. 1950 m. Gedimino kaime. Rašytoja. Antanas Valdas Gurskis – gim. 1936 m. Klovinių kaime. Dailininkas.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Įžymūs Šiaulių žmonės

2004-03-02 | Kęstutis Balčiūnas (gimęs 1958 m.) - skulptorius, Žeimelio vidurinėje mokykloje baigė 8 klases. Gervydas Dienys - chemijos mokslų daktaras, 1952 m. baigė Žeimelio vidurinę mokyklą. Vincentas Dienys - fizikas ir gamtos mokslų daktaras, 1954 m. baigė Žeimelio vidurinę mokyklą. Alfonsas Gučas- psichologas, mokėsi Žemelio pradžios mokykloje 1929 m. Julius Juzeliūnas (1916-2001 m.m.)- kompozitorius. Vytautas Kalinauskas (1929-2001m.m.) - dailininkas, Žeimelyje baigė 5 kl. Marcė Katiliūtė (1912-1937m.m.)- dailininkė, mokėsi Žeimelio pradžios mokykloje 1922-1923m.m. Stasys Kripas - pirmasis Lietuvos miškininkystės daktaras (gimęs 1903 m.), baigė Žeimelio pradžios mokyklą. Adolis-Jonas Krištopaitis (1925-2000 m.m.)- dailininkas, Žeimelio progimnazijoje mokėsi 1942-1943m.m.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Jurgis Tiškevičius (1596-1656)

2004-03-02 | Jurgis Tiškevičius (1569 - 1656)- Žemaičių vyskupas. Garsios Tiškevičių giminės atstovas, gimęs 1569 metais Vištyčio dvare, netoli Vištyčio miestelio. Mokėsi Vilniuje, Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Buvo žinomaskaip itin veiklus vyskupas. Jo laikais Žemaitijoje įvyko net 4 vyskupijos sinodai - kunigų suvažiavimai. Jų nutarimus vysk. K. Pacas išleido atskiroje knygutėje. Jis Garduose, Raseiniuose, Virbalyje įkūrė domininkonus, Žemaičių Kalvarijoje - Kryžiaus kelius. Daug dirbo su kotrynietėmis, karmelitais. Jo rūpesčiu vyskupijoje buvo išplėsta kunigų seminarija. Jurgis Tiškevičius skatino kunigus steigti prie parapijų pradžios mokyklas. Jo rūpesčiu vyskupija buvo suskirstyta į 6 dekanatus. Karaliaus nurodymu pirmininkavo katalikų ir protestantų suvažiavimui Torunėje, kur buvo siekiama suvienyti katalikus su protestantais. Valdydamas vyskupiją, daugiausia gyveno Alsėdžiuose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Juozas Kalvaitis (1842-1900)

2004-03-02 | Kalvaitis Juozas gimė 1842m. Vištytyje, mirė 1900 metais Samaroje, Kuibyševo srityje (Rusija). Kompozitorius, choro dirigentas. Dalyvavo 1863m. sukilime. 1874m. baigęs Varšuvos muzikos instituto vargonų klasę, iki 1880m. dirbo vargonininku, choro dirigentu ir B. Oginskio orkestro vadovu Rietave. 1880 - 1892m. Kauno katedros vargoninkas, mokė jaunus muzikus T. Brazį, Č. Sasnauską ir kitus. Sukūrė bažnytinės muzikos kurinių (mišios su lietuvišku tekstu 1886m. ir kitų), mazurkų ir valsų fortepijonui.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Petras Kriaučiūnas (1850-1916)

2004-03-02 | Kuo buvo vyskupas Valančius žemaičiams, tuo suvalkiečiams - Petras Kriaučiūnas. Didis lietuvis, visą širdį atidavęs jaunimo auklėjimui ir tautinio atgimimo žadinimui Sūduvoje, Petras Kriaučiūnas yra gimęs 1850m. rugsėjo 16 d. Papečkių km. (dabar - Girėnų km.), Kaupiškių valsčiuje (dabar Vištyčio seniūnija), Vilkaviškio apskrityje, religingoje ir apsišvietusioje valstiečio šeimoje. Tėvo įdiegtas tikėjimas, pasireiškiantis įvairiomis pamaldumo formomis, liko per visą gyvenimą stipriausia jo atrama. Vaikystėje Petrukas buvo piemenukas. Mokėsi Vištyčio pradinėje mokykloje, paskui Marijampolės apskrities mokykloje. Tuo metu Marijampolė buvo gerokai aplenkėjusi. Lenkinimo politika buvo vedama sistemingai. Ypač buvo kreipiamas dėmesys į būsimąją inteligentiją, moksleivius, atėjusius iš grynai lietuviškų kaimų. P. Kriaučiūnas nepasidavė lenkų vilionėms. 1866m. Marijampolės apskrities mokykla buvo reorganizuota į gimnaziją su dėstomąja rusų kalba. Buvo įvestos dvi savaitinės lietuvių kalbos pamokos; dėstė mokytojas Ulinskis, ypač pabrėždamas lietuvių kalbos senumą ir mokslinę vertę. Tai teigiamai veikė mokinius. Petras Kriaučiūnas, kaip anksčiau A. Baranauskas, iškėlė lietuvių kalbos tinkamumą reikšti subtiliausias mintis bei jausmus, lietuviškai padeklamuodamas J. Kochanovskio eiles mokslo metų pabaigos akte. Taip šioje gimnazijoje lietuvių kalba viešai suskambėjo pirmą kartą.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Petras Mikolainis (1868-1934)

2004-03-02 | Lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė tėvas Martynas. Vėliau vienerius metus lankė Vištyčio pradinę mokyklą. Lietuviškąją draudž. spaudą tėvo paskatintas savarankiškai pradėjo gabenti eidamas 19-uosius metus (1887). M.Jankus pasiūlė pernešti per sieną ir nusiųsti į Varšuvą 5 tūkst. "Varpo" prospektų. Vėliau spaudą daugiausia gabendavo valtimi per Vištyčio ežerą. Susipažino su to meto Suvalkijos žymesniaisiais knygnešiais - A. Grinevičiumi, M. Akeliu, J. Kancleriu ir kt. Siuntinėjo spaudą į Peterburgą, Jelgavą, Rygą ir kt. miestus. Turėjo nemažai talkininkų (E. Geležiūnienė, A. Šukvietis ir kt.). Ne kartą žandarų gaudytas, persekiotas, buvo pasivadinęs Petru Mikalojumi. 1900 m. pasitraukęs į Prūsiją, apsigyveno Ragainėje, vėliau persikėlė į Tilžę. 1891 m. jam pavyksta gauti pasą Motiejaus Noveskio pavarde.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Liudas Butkevičius (1881-1963)

2004-03-02 | Gimė 1881 10 28 Vištyčio miestelyje, Vilkaviškio apskrityje. Tėvas Augustinas buvo pradinių mokyklų mokytojas, Liudas dar vaikas būdamas jau talkininkavo knygnešiams. Baigė Veiverių mokytojų seminariją 1902 m. Būdamas seminarijoje dalyvavo nelegalioje Iietuvių mokinių ratelio veikloje, platino lietuviškas knygas, tuomet uždraustas. Baigęs seminariją turėjo mokytojauti Lenkijoje, nes savam krašte neleido. Ten būdamas rašė lenkų bei rusų spaudoje: Ognivo, Zaria, Ruskaja Škola, Viestnik Znanija ir kt. pasirašydamas BL, Elbė, Tili, Tylus, Busokas, LB, Jaunimo mylėtojas, Nemo ir kt. 1904 m. Liudas (Liudvikas) Butkevičius už dalyvavimą mokytojų sąjungoje ir reikalavimą sutautinti mokyklas, buvo nubaustas 3 mėn. kalėjimo ir atimtos mokytojo teisės. Vėliau jos buvo grąžintos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pranas Bilevičius - Bilėnas (1898-1942)

2004-03-02 | Bilevičius (Bilėnas) Pranas gimė 1898 11 11 Vištyčio miestelyje, Vilkaviškio apskrityje. Baigė gimnaziją. 1919 03 05 pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo kovose su bolševikais. 1921 12 18 baigęs Karo mokyklą (IV laida) leitenanto laipsniu paskirtas į 10 pėstininkų pulką. 1923 12 15 perkeltas į 2 pėstininkų pulką. 1925 01 12 suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis. 1928 11 28 baigė Aukštųjų karininkų kursų Bendrąjį skyrių (VII laida). 1931 03 31 perkeltas į Karo mokyklą. 1931 11 23 suteiktas kapitono, o 1935 12 31 - majoro laipsnis. 1937 06 28 baigęs Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyrių (II laida) perkeltas į Kariuomenės štabą. 1938 07 22 suteiktas generalinio štabo pulkininko leitenanto laipsnis. Sovietams okupuojant Lietuvą tarnavo Kariuomenės štabo III skyriuje mobilizacijos dalies karininku.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Įžymūs Užpalių krašto žmonės

2004-03-02 | Iš Užpalių krašto kilo, mokėsi ar bent kurį laiką Užpaliuose gyveno daug žymių vyresnės ir jaunesnės kartos mokslininkų, atsakingų ūkio ir visuomenės veikėjų, kultūros darbuotojų. Bonifacas Adomavičius (1930) - technikos mokslų daktaras. Stanislovas Balčiūnas (1943) - žurnalistas. Juozas Baranauskas (1862-1928) - knygnešys. Kazimieras Binkis (1950) - gydytojas. Jonas Boruta - vyskupas. Stasys Dudėnas (1931) - ilgametis Užpalių vidurinės mokyklos direktorius. Kleopas Gaigalis (1879-1857) - inžinierius Kauno radijo stoties įkūrėjas ir viršininkas. Ona Galvydaitė - Bačkienė (1907) - Lietuvių moterų veikėja. Jonas Galvydis - Bykauskas (1864-1943) - generolas. Jeronimas Galvydis (1935) - inžinierius AB „Sigma“ pagrindinių priemonių direktorius. Vytautas Gipiškis (1893-1980) - Užpalių progimnazijos įkūrėjas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Mykolas Mikalojus Oginskis (1849-1902)

2004-03-02 | 1873 m. vasario 21 d. M.M.Oginskis iš valstybės patarėjo grafo Platono Zubovo nusipirko Plungės dvarą, to paties pavadinimo miestelį, keletą palivarkų Telšių valsčiuje ir tapo paskutiniuoju Plungės dvaro valdytoju.. Tapęs Pungės šeimininku, M.M.Oginskis iš karto ėmėsi reformų. Dėl to nukentėjo kai kurių valstiečių interesai, ir kunigaikštis greitai susilaukė vietinių gyventojų pasipriešinimo, ilgą laiką net bylinėjosi su jais. Palaipsniui santykiai sunormalėjo, nes M.M.Oginskis buvo geranoriškas žmogus, palaikė lietuvių tautinį sąjūdį, padėdavo valstiečių vaikams siekti mokslo, propagavo naujas ūkininkavimo formas, rengė žemės ūkio ir rankdarbių parodas, savo rūmuose apie 1873-uosius metus buvo įkūręs iki 1902 m. veikusią muzikos mokyklą, išlaikė orkestrą. Šioje muzikos kokykloje mokėsi ir dvaro orkestre grojo M.K.Čiurlionis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!