LT   EN   RU  
2020 m. vasario 26 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žmonės
Jonušas Radvila (1612-1655)

2004-03-02 | Jonušas Radvila (1612-1655). Jis – didysis LDK etmonas ir Vilniaus vaivada, didžiojo etmono Kristupo II Radvilos ir Onos Kiškaitės sūnus.
Jonušas buvo vienas iš paskutiniųjų Biržų atšakos Radvilų giminės atstovų. Žinoma, kad jis baigė kalvinų mokyklą Biržuose, Koidanovo ir Slucko gimnazijas. Po to mokėsi Leipcigo, Leideno, Altdorfo universitetuose. Kaip ir daugelis kitų tais laikais gyvenusių didikų vaikų, J. Radvila savo politinę ir karinę karjerą pradėjo labai anksti. 1632 m. jis su delegacija buvo pasiųstas į Olandiją ir Angliją notifikuoti apie karaliaus Vladislovo Vazos išrinkimą. 1633 m. J. Radvila tapo pakamarininkiu, 1640 m. buvo paskirtas Trakų pilininku, bet šios tarnybos atsisakė. 1646 m. buvo lauko etmonas ir Žemaičių seniūnas, 1653 m. – Vilniaus vaivada, nuo 1654 m. – LDK didysis etmonas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Jurgis Radvila (1556-1600)

2004-03-02 | Kardinolas kunigaikštis Jurgis Radvila abiejuose vyskupų sostuose sunkiu Katalikų Bažnyčiai metu buvo itin tinkamas, uolus ganytojas, dosnus vargšų rėmėjas ir reiklus katalikų reformos vykdytojas, vadintas “Bažnyčios kolona”, “dėl žmoniškumo, meilės jausmų ir nepriekaištingo gyvenimo girtiniausias vyras”, kurį pavyzdžiu kitiems Respublikos vyskupams ne kartą statė popiežių nuncijai Lietuvoje ir Lenkijoje, o kardinolo A. Bolognetti pagalbininkas C. Gambarini savo laiške rašė, jog tokio pavyzdingo vyskupo nesutikęs ne tik Respublikoje, bet ir visoje Italijoje. Kardinolas Jurgis Radvila Katalikų Bažnyčios reformą kaip nuolatinį procesą inicijavo ne tik savoje Vilniaus vyskupijoje, bet ir visoje LDK. Besibaigiant XVI amžiui, eruditas kardinolas J. Radvila neabejotinai buvo viena ryškiausių bei įtakingiausių asmenybių Lietuvoje ir Lenkijoje, išugdęs ir po savęs palikęs (ypač Vilniaus soste) vertus įpėdinius, restauravusius katalikybės padėtį LDK.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Didysis Lietuvos Kunigaikštis Gediminas (apie 1275 - 1341)

2004-03-02 | Gediminas istorinėje literatūroje tituluojamas Didžiuoju Lietuvos Kunigaikščiu, tačiau visi oficialūs dokumentai ir jis pats save vadino tik Lietuvos arba Lietuvos ir Rusų karaliumi, kuriuo jis buvo 1316-1341m. Gedimino tėvas buvo Pukuveras-Butvydas, o sostą jis paveldėjo iš savo brolio Vytenio. Gediminui valdant buvo įtvirtinta Didžiojo kunigaikščio valdžia, sustiprinta visa valstybės valdymo sistema, sudarytos sąlygos gerinti žemdirbystei, augti miestams, plėsti amatams ir prekybai, kilti kultūrai. Gediminas pavertė Vilnių nuolatine valstybės sostine, garsiu Europos miestu. Savo valdymo metu Gediminas buvo garbingiausias Rytų Europos valdovas. Jam valdant, buvo atremta Europos riterių agresija iš vakarų ir Aukso orda - iš rytų, prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prijungta daug Rusios žemių. Gediminui valdant, 1336m. įvyko Pilėnų mūšis, tapęs lietuvių patriotizmo simboliu. Pilėnų pilies gynybai vadovavo Gedimino brolis Margiris. Pilies gynėjai, matydami, kad neatsilaikys, visi iki vieno (taip pat ir Margiris su žmona) išsižudė ir susidegino.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Šatrijos Ragana (1877-1930)

2004-03-02 | Rašytoja, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, vertėja, pedagogė, labdarė, nacionalinio judėjimo dalyvė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana gimė 1877 m. kovo 8 d. Ksavero Šiukštos dvarelyje (pastatai neišlikę), netoli Medingėnų esančiame Keturakių kaime (dabar Plungės rajonas, Žlibinų seniūnija). Pakrikštyta Medingėnų bažnyčioje. Po Marijos gimimo jos tėvai Stanislava ir Anupras Pečkauskai su vaikais persikėlė
gyventi į netoli Užvenčio buvusį A. Pečkausko paveldėtą Labūnavos dvarą (Kelmės r.). Čia prabėgo Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos vaikystė.
Vienintelėje išlikusioje rašytojos autobiografijoje (1926 m. vasario 8 d. laiškas Juozui
Tumui-Vaižgantui) Marija rašo: „Esu šeimynoje vyriausia - paskui sesuo Zofija, paskui brolis Steponas, paskui Vincentas. 1885 m. gavau pirmąją mokytoją, iš Vilniaus Sumorokaitę (advokato sesuo). Bet jau prieš tai mokėjau skaityti - kuomet išmokau - nežinau, labai anksti - 5 metų jau turėjau tėvo užprenumeruotą „Wieczory rodzinne”, laikraštį vaikams.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Dar kartą apie „razbaininką”, „svieto lygintoją” Tadą Blindą

2004-03-01 | Tiems, kuriuos jaunystėje vienas iš pirmųjų lietuviškų nuotykių filmų „Tadas Blinda” ilgam prikaustydavo prie televizorių, kas nesibodėdavo jį žiūrėti dar ir dar kartą, šiandien laikas jau balina plaukų sruogas. Tačiau gyvenimas - lyg ta spiralė. Vėl ir vėl sugrįžtame ten, kur buvę. Tikrų tikriausi „razbaininkai” (vagys, plėšikai, reketininkai ir net žmogžudžiai), sulaukę išimtinio žiniasklaidos dėmesio, mūsų akyse tampa „svieto lygintojais”, didžiaisiais teisybės ieškotojais ar
net tautos didvyriais. O kaip buvo su Tadu Blinda? Kas jį padarė didvyriu, juk tokių kaip jis tais laikais buvo daug - lig šiol senųjų krašto žmonių atmintyje gyvi pasakojiami apie „razbaininkus” Raudonkrūtinį, Čečarą, Ruginį, Lygnugarį ir kt. šiose apylinkėse siautėjusius plėšikus. Kodėl žmonės išskyrė, didvyrio aureole apvainikavo būtent jį - Blindą? Gal iš tiesų jis toks buvo?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Baronienė įsigeidė Rokiškio dvaro

2004-02-18 | Buvusių Lietuvos didikų, kažkada turėjusių čia didžiulius dvarus, tariami paveldėtojai niekaip negali užmiršti giminės turtų. Jie kėsinasi į valstybės prižiūrimus, restauruotus dvarus, kuriuose dažniausiai įsikūrę aktyviai veikiantys Krašto muziejai. Austrijoje gyvenanti baronienė Johana von Tyzenhauzen neseniai parašė laišką Lietuvos prezidentui prašydama grąžinti grafų Tyzenhauzų turėtus dvarus ir žemes. Vienas Tyzenhauzų dvaras yra Rokiškyje, kuriame dabar įsikūręs Krašto muziejus. Prieš dvejus metus vilnietė Nadiežda Kazakevičienė parašė laišką Biržų krašto muziejaus "Sėla" direktoriui ir pareiškė, kad yra kunigaikščių Radvilų palikuonė ir norėtų atgauti Biržų pilį. Praėjusią vasarą į Biržus atvažiavo Marijona Tiškevičiūtė, apsireiškusi kaip Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus nesantuokinė duktė. Bendraudama su muziejaus darbuotojais moteris paragino juos kreiptis į ES struktūrinius fondus, kad Tiškevičiaus dvaras būtų restauruotas ir išsaugotas. Iki 1811 metų Biržų pilį valdė Radvilos, o vėliau ji atiteko grafams Tiškevičiams.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Nuo Palemono iki Europos sąjungos mitologijos

2003-12-21 | 2002 metais leidykla "Aidai" išleido Gintaro Beresnevičiaus knygą "Ant laiko ašmenų". Šių metų pradžioje Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla – "Vilkų saulutę". Rudenį – "Tyto alba" religijotyros vadovėlį XII klasei. Gintarą Beresnevičių kalbina Alvydas Valenta. Ant laiko ašmenų" prasideda skyriumi apie barbarus. Tai veržlūs, karingi, keičiantys imperijų sienas, disciplinuoti pusiaulaukiniai. Lietuviai irgi buvo barbarai – argumentų pateikiate daugiau, negu reikia. Abejonių kelia tokie lietuvių barbariškumo įrodymai kaip sugebėjimas prisitaikyti, tiksliau – apsimetinėti, veidmainiauti, viešumoje elgtis vienaip, privačiame gyvenime – kitaip. Jeigu tai barbariškumas, kas tada yra bailumas, servilizmas ir nuolankumas, "kytro būro" išmintis? Barbarai mokėjo elgtis visaip: Romos imperijoje vieni barbarai pereidavo į kitų barbarų pusę, nes sumušti nesidrovėdavo pripažinti stipresniųjų pranašumo. Apgaudinėdavo: sudarinėdavo sąjungas ir čia pat jas nutraukdavo. Barbariškumas nedera su servilizmu, tačiau nepagrįstas būtų ir kitas kraštutinumas – barbarą suprasti kaip ką nors riteriška. Barbaras, pasodintas ant žemės ir paverstas valstiečiu, turi nuolat demonstruoti gyvybinę reakciją. Jis turi ginti savo teises, bet ne brutalia jėga, o kitomis priemonėmis – klasta ir gudrumu. Tačiau barbaro jėga niekur nedingsta: apie tai byloja visų laikų lietuvių kariuomenės ir nuolat prasiveržiantys sukilimai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Fotografijos projektas “Erozija”

2003-12-10 | XXI a. pradžioje įžengiame į informacinę, globalinę, virtualią visuomenę. Postmodernistinę, amžiną dabartį išstumia vis labiau nuspėjama ir vis aiškiau konkretėjanti valstybės ir pasaulio ateitis. Su biotechnologijos sparčia raida iškyla pasvarstymai apie žmogaus, kaip autonominės būtybės, koncepcijos pabaigą. Bet kartu viskas atgyja, ką mėgino išklibinti ir nustumti nuo pamatų postmodernizmas – istorija, metafizika ir netgi utopija su antiutopija. Mene vėl varžysis įvairios kryptys. Fotografijoje – neodokumentalumas su neovirtualumu. Viena vertus, turime gerai sudarytus ir išleistus pokario partizanų kovų ir Vilniaus universiteto istorijos fotoalbumus. Kita vertus, jaunųjų parodose kyla nauji vardai ir naujos koncepcijos. Į fotografiją, pasirodo, galima žiūrėti, kaip į tikrovės vaizdo aukojimą, o ne išgelbėjimą ar išsaugojimą. Baltas bokštas, laiko ir erdvės protarpiai tarp fotografijų gali būti įdomesni už vaizdo atpažįstamumą. Apskritai, ir fotografijos istorija ir jos dabartis skatina neignoruoti jokio požiūrio į fotografiją: menotyrinio, istorinio, žurnalistinio, sociologinio, kultūrologinio ir kt. Galbūt to mūsų diskusijose labiausiai ir stokojame?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

X klausimų vyrui

2003-12-10 | Jausmų puoselėjimas, mintys apie mylimą žmogų – prabanga ar būtinybė? Jausmų puoselėjimas gana kankinantis užsiėmimas, jei jie neveši, iš to nieko gera nebus, o jei veši savaime, ką ten puoselėti. O mintys apie mylimą žmogų trukdo atlikti visuomenines funkcijas ir kovoti už Lietuvos gerovę bei integraciją į Europos Sąjungą; mintys apie mylimą žmogų yra sunkios, jos užgniaužia žmogaus laisvę, jos graužia dantimis, tokių minčių apsėstas žmogus nieko negali veikti, tik žiūrėti į televizorių, į telefoną arba eiti vartoti alkoholinių gėrimų. Taip ir prasigeria. Tad iš tų minčių apie mylimą žmogų nieko gera, jos pavojingos sveikatai – ir emocinei, ir fizinei, kenkia karjerai, verslui ir kepenims. Taigi jei nori tapti šlykščiu alkoholiku, daug galvok apie mylimą žmogų. Mėgstate flirtą? Mėgstu, nemėgstu – darbas vyro toks. Bet koks bendravimas su moterimi, ar ji ministrė, ar padavėja, negali apsieiti be flirto elementų, kitaip moteris bus įžeista ir nepatenkinta, vėl sakys, kad vyrai nejautrūs ir niekšai, ir apskritai... Žinoma, flirtas – labai diferencijuotas dalykas, bet be jo nevyksta joks dialogas, joks bendravimas su moterimi, kad ir koks būtų rafinuotas, užslėptas, savitikslis ar tikslingas, flirtas egzistuoja kad ir dėl to, jog vyras po teisybei visada nieko prieš. O kiekviena moteris turi koketės, vilioklės savybių, kurios lieka neužganėdintos, jei vyras neflirtuoja. O jeigu tiesiai atsakyti – nemėgstu. Nes tai slogi pareiga, darbas ir vargas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

NELENGVAI IR NESALDŽIAI

2003-11-12 | Pernykščio vyriškai lietuviško filmo "Lengvai ir saldžiai" sėkmę buvo lengva nuspėti: netradicinė leksika, spartus veiksmas, socialinis iššūkis elitui ir daug dūžtančio automobilių stiklo. Lietuviško moteriško filmo "Stiklo šalis" ateitį prognozuoti sunkiau: mažai veiksmo, daug tylėjimo ir kančios, daug permatomo stiklo, bet dūžta ne jis, o žmonių likimai. Nesaldus kinas, nors jame daug elitiškumo ženklų – stilingos kėdės, erdvus medinis namas, medžių alėja, net ir kalė su šunyčiais parvesta iš gatvės, bet atrodo kaip iš TV laidos "Mano bičiuliai". Režisierė Janina Lapinskaitė visada mėgo stilingą kino laviravimą tarp surežisuotos situacijos ir dokumentalaus stebėjimo. Bet šį kartą rašytoja Vanda Juknaitė nuvedė ją į trapių potyrių šalį. Beveik kaip Žemaitė su G.Petkevičaite-Bite XX a. pradžioje, taip jiedvi ant XXI a. slenksčio stoja moterų pusėn. V.Juknaitė – ne šių metų Nobelio premijos laureatė E.Jelinek, mokanti siužetiškai vyro ir moters santykius įsprausti į kampą ir apnuoginti, bet ir ji ne iš kelmo spirta, ką tik gavusi Vyriausybės premiją, seniai ieškojusi kontaktų su kinu. G.Lukšas net 3 kartus startavo su scenarijumi pagal jos kūrybos motyvus, bet toliau derybų dėl pinigų (kas daugiau duos – Maskva ar Lietuva) įdomus sumanymas nepajudėjo. Buvo ir į "Stiklo šalį" daugiau pretendentų ir kitokių, kiečiau priveržtų scenarijų.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!