LT   EN   RU  
2021 m. gegužės 11 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žydai
Lietuvos žydų bendruomenės raida iki XX a.

2004-02-23 | LDK jau Vytauto laikais žydų gyveno 6000. Vytauto privilegijos ne visada padėjo LDK žydams. 1945 m. žydai buvo išvaryti iš LDK – 8 metams. Ir tai buvo pirmoji antižydiška akcija Rytų Europoje. Akcijos priežastis kaip ir daugelio Europos šalių – valdovo ir valstybės sunki finansinė ir ekonominė padėtis. 1503 m. žydams buvo leista sugrįšti ir vėl kaip ir iki išvarymo žydų bendruomenės – kahalai (hebrajų k.- kehika; kahalu buvo vadinamas ir bendruomenės reikalus tvarkantis savivaldos organas) autonomiškai tvarkė vidaus reikalus, turėjo savo maldos namus, teismus, mokyklas, skerdyklas, kapines, pirtis. Jau XVIa. Žydų bendruomenė LDK tapo didele ekonomine ir visuomenine jėga su kuria valdovai buvo priversti skaitytis.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Rusifikavimas

2004-02-23 | Po Lietuvos ir Lenkijos padalinimų (1772 - 1795 m.) Lietuva tapo Rusijos kolonija. Žydams buvo leista gyventi tik keliose gubernijose, vad. Sėslumo riboje, uždrausta gyventi stambiausiuose miestuose, kaimuose, turėti žemės. Vykdoma rusinimo politika, dažnai žiauriais būdais, k. a. žydų vaikų prievartinis ėmimas daugiau nei 25-eriems metams tarnauti kariuomenėje, vad. kantonuose. Rusinimui turėjo pasitarnauti ir 1847 m. Vilniuje įkurta rabinų mokykla, rengusi vad. valdiškus rabinus oficialioms pareigoms atlikti - registruoti gimimas, vedyboms ir kt. Gyventojai nelabai pasitikėjo šiais rabinais. 1855 m. užėmus sostą "carui išvaduotojui" Aleksandrui II, pradėta vykdyti gerokai liberalesnė politika, atsisakyta žiaurių antižydiškos politikos metodų, rusinimo politika sušvelnėjo.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žydų Štetl

2004-02-23 | Dauguma žydų ilgainiui apsigyveno miesteliuose (jidiš kalba-štetl), čia jie sudarė didelę, kartais ir didesniąją gyventojų dalį. Tarpukario metais Vilkaviškyje iš 8000 gyventojų 3600 buvo žydai, Ukmergėje iš 10.000 gyventojų žydų buvo apie 5000, Jonavoje žydai sudarė daugiau kaip pusę 5500 gyventojų, Jurbarke - beveik 80%. Čia susiformavo savotiška gyvenimo erdvė, kurioje reprodukavosi žydiškasis gyvenimo būdas, plėtojosi kultūra. Kaip lietuviams kaimas, taip žydams "štetl" tapo kultūros lopšiu. Kiekviename miestelyje paprastai veikė sinagoga (dažnai - keletas), chederai (vėliau - mokykla), kapinės, ritualinė maudyklė (mikva). Greta sinagogos dažnai stovėjo rabino namas; rabinas vadovavo visam dvasiniam gyvenimui. Daugiausia žydai bendravo tarpusavy, kalbėdami jidiš. Plačiai bendravo ir su lietuviais, visi geriau ar blogiau šnekėjo lietuviškai; neretas lietuvis, ypač mažesniuose miesteliuose, pramokdavo ir jidiš, dar ir dabar retsykiais pasitaiko tokių. Plačiai bendraudami, žydai neasimiliavosi, išsaugojo tautinę savastį, identitetą, savą kultūrą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vytauto Didžiojo privilegija

2004-02-23 | Žydai Lietuvoje yra senbuviai, autochtonai. Esama duomenų, kad jau iki XIV a. čia būta žydų; matyt, tai buvo atklydę prekeiviai. XIV a. žydai jau tvirtai čia įsikūrė. Amžiaus pabaigoje LDK buvo jau keletas bendruomenių, apie 6000 žydų. 1388 m. Vytautas Didysis suteikė Bresto žydams privilegiją, po to išplėstą kitoms bendruomenėms. Žydai paskelbti laisvais žmonėmis, pavaldžiais, kaip ir bajorai, Didžiajam Kunigaikščiui; jie nebuvo baudžiauninkai. Ne tik teisės, bet ir pareigos, iš esmės panašios į kitų laisvųjų žmonių, rodo aukštą jų statusą visuomenėje. Jiems buvo suteikta gyvybės, nuosavybės apsauga, teisė laisvai važinėti, prekiauti, užsiimti finansine veikla ir kt. Ypatinga tolerancija parodyta religijai - ne tik pripažinta teisė išpažinti savo tikėjimą, švęsti savas religines šventes, bet ir paskelbta sinagogų, kapų apsauga nuo bet kokio pasikėsinimo; buvo uždrausta kaltinti žydus vartojant krikščionių kraują ritualiniams tikslams, kadangi tai prieštarauja žydų religiniams įstatymams. Už žydų religinių teisių pažeidimą grėsė griežtos bausmės.
Privilegiją vėliau patvirtino ir kiti kunigaikščiai, jos pagrindiniai teiginiai įrašyti Pirmajame Lietuvos statute (1529 m.).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Advokatai ieško Lietuvos žydams priklausiusių statinių

2003-01-13 | Advokatai ieško Lietuvos žydams anksčiau priklausiusių religinės paskirties statinių, kuriuos valstybė planuoja grąžinti šiai bendruomenei. Dienraštis "Lietuvos rytas" rašo, kad netrukus Lietuvos archyvų departamentas turi pateikti 63 pastatų dokumentus, įrodančius, jog prieš Antrąjį pasaulinį karą jie priklausė žydų bendruomenei. 24 iš jų yra Vilniuje, 22 - Kaune, 12 - Panevėžyje, 5 - Ukmergėje. Šių metų pradžioje Lietuvos archyvams buvo pateikti du žydų bendruomenių turto sąrašai. Lietuvos žydų bendruomenės sąraše buvo 145, o Pasaulio žydų turto organizacijos pateiktame sąraše - 150 objektų. Šiuos sąrašus sulyginus ir sujungus, bendrą sąrašą sudarė 190 objektų. Archyvų departamento darbo grupė daugiausia dėmesio skyrė 75 objektams, kurie buvo pažymėti kaip išlikę. Archyvuose pavyko rasti 64 pastatų dokumentus. Keturių pastatų dokumentai rodė, kad jie priklausė ne žydų bendruomenei, o buvo privati žydų nuosavybė.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Antisemitizmas – moralinis laisvojo pasaulio pralaimėjimas

0000-00-00 | Rugsėjo 22-ąją Lietuvos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas susitiko su Izraelio Valstybės prezidentu Moše Katsavu. Lietuvos parlemanto vadovas pabrėžė, kad M.Katsavo vizitas yra labai svarbus plėtojant Lietuvos ir Izraelio valstybių dialogą. Jis akcentavo būtinybę aktyvinti tarpparlamentinius ryšius tarp Lietuvos Seimo ir Izraelio Kneseto. Susitkimo metu kalbėta apie Izraelio planus Lietuvoje įkurti ambasadą. Svečias patvirtino, kad tokių planų yra ir jis kalbėsiantis apie tai Knesete. Taip pat aptarta padėtis Izraelyje iš Gazos ruožo iškeldinus žydų gyvenvietes, galimybės užtikrinti taiką palestiniečių ir žydų santykiuose, kiti aktualūs tarptautinės politikos klausimai. Pagal vizito programą M.Katsavas pasakė kalbą Lietuvos Seime. „Aš atstovauju šaliai, tapusiai trijų religijų lopšiu: prieš keturis tūkstančius metų ten gimė judaizmas, prieš du tūkstančius - krikščionybė, prieš keturiolika amžių - islamas. Priklausau tautai, kuri tūkstančius metų buvo persekiojama, tremiama, gyveno vergijoje, beveik tūkstantį metų kentėjo nuo inkvizicijos, o kulminaciniu tašku tapo Holokaustas, kai šeši milijonai mano brolių buvo žiauriai nužudyti pagal „galutinio žydų klausimo sprendimo" planą," - kalbėjo M.Katsavas. Seimo nariams jis priminė, jog per visą savo istoriją žydai visada meldėsi, kad sugrįžtų į Izraelį, nuolat ten apsigyvendavo grįžę iš kitų pasaulio šalių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!