LT   EN   RU  
2022 m. sausio 19 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Biologija
Akvariuminiai augalai: Anubias barteri var. nana

2003-08-08 | Anubias barteri var. nana yra mažas, patrauklus augalas, vešintis įvairiomis sąlygomis. Jis auga lėtai, o lapai išgyvena po kelis metus, kas leidžia lėtai augantiems dumbliams įsitvirtinti. Geriausi rezultatai gali būti pasiekti sodinant juos ant akmens ar medžio šaknies. Kol įsišaknija, žvejybinis valas gali būti naudojamas augalo pririšimui. Jei augalas pasodintas dugne, šakniastiebis neturėtų būti uždengtas, nes gali pradėti pūti. Jis dažnai žydi po vandeniu. Augalėdės žuvys jo nevalgo dėl labai kietų lapų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Akvariuminiai augalai: Anubias barteri var. Caladiifolia "1705"

2003-08-08 | Anubias barteri var. Caladiifolia "1705" populiariai vadinama "1705" (skaičius, naudotas Australijos augalų veisimo laboratorijoje). Tai labai graži atmaina su širdelės formos lapais. Lapai gyvuoja kelis metus, todėl Anubias barteri var. Caladiifolia "1705" gali lengvai suformuoti dideles lapų grupes, nepaisant jo lėto augimo. Šių augalų grupė, užaugusi didesnė nei 50cm pločio, nėra neįprasta.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Akvariuminiai augalai: Anubias barteri var. angustifolia ("afzelii")

2003-08-08 | Anubias barteri var. angustifolia ("afzelii") yra gražus augalas su ilgais, siaurais lapais. Anubias barteri var. angustifolia kartais būdavo vadinamas Anubias afzeli, kuris iš tikro yra daug didesnis. Auginamas tokiose pačiose sąlygose, kaip Anubias barteri var. nana Jis nevalgomas augalėdžių žuvų dėl labai kietų lapų.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Akvariuminiai augalai

2003-08-08 | Auginant augalus akvariume būtina žinoti ne tik vandens parametrus (pH, (KH) karbonatinį kietumą, (GH) bendrą kietumą, (Fe) geležies kiekį vandenyje, temperatūrą ir t.t.), bet ir koks jiems būtinas apšvietimas, taip pat reikia žinoti kokios reikalingos trąšos. Kaip taisyklė, žmonės, kurie augina ir kolekcionuoja augalus, žuveles laiko nedideles, dažnai būrines, tokias kaip neonai, razboros ir t.t. Jos suaugusios būna apie 3-4 cm, dėl to nepadaro jokios žalos visai augmenijai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Skruzdėlės

2003-07-24 | Skruzdėlės (Formacidae), plėviasparnių būrio geluoninių pobūrio vabzdžių šeima. Jų yra ~6000 rūšių. Paplitusios beveik visame pasaulyje, daugiausia tropinėse juostose. Mažos ir vidutinio dydžio. Skirtingai nuo kitų geluoninių, skruzdžių krūtinę su pilveliu jungia plonas 1 – 2 segmentų stiebelis, turintis statmeną plokštelę arba 1 – 2 mazgelius. Visos skruzdės pilvelyje turi nuodų liauką, gaminančią skruzdžių rūgštį, geluonį – tik primityvios rūšys. Burnos organai graužiamojo tipo. Antenos alkūninės. Joms būdingas polimorfizmas ir bendruomeninė gyvensena. Skruzdžių bendrija gyvena skruzdėlyne, kurį įsirengia žemėje, medžio kelme, kamiene. Tropinėse juostose gyvenančios Oecophyla genties rūšys lizdus daro medžių lajose iš lapų. Skruzdėlių bendrija susideda iš sparnuotų patinų, vienos, keleto, o kartai ir kelių šimtų besparnių patelių, dedančių kiaušinius, ir besparnių darbininkių (nesubrendusių patelių). Darbininkės stato skruzdėlyną, renka maistą, maitina ir prižiūri jauniklius. Amazonės skruzdžių kūno ilgis ~ 7 mm. Jos darbininkių vietoje turi kareivius su dideliais viršutiniais žandais; joms visus kitus darbus atlieka kitų rūšių (dažniausiai Formica genties) skruzdžių darbininkės.

Lankomumo reitingasKomentarų: 5

plačiau >>

Italijos bitės (A.m. LIGUSTIKA)

2003-07-24 | Italijos bičių tėvynė – Italija, Apeninų pusiasalis. Italijos bitė pietinėje Italijoje geltonesnė už gyvenančią šiaurinėje dalyje. Tai labiausiai paplitusi veislė pasaulyje. 1859 m. atvežtos į Ameriką, daug kur paplito ir įgavo pramoninę reikšmę. Danijoje Italijos bitė laikoma dobiline bite. Suomijoje daugiau kaip 20 metų atliekamas veislininkystės darbas su Italijos bite. Išvestų linijų bitės gerai žiemoja ir duoda daugiau produkcijos. Šių bičių liežuvėliai ilgesni už grynų Italijos bičių, nes jos turi Kaukazo kalnų pilkųjų bičių kraujo. Kūnas geltonos spalvos, apaugęs geltonais plaukeliais. Medų dengia baltai. Bitės ramios, nepalieka iš avilio iškelto korio, nepiktos, greit pajunta stipresnį medunešį. Gerai išvystytos vaško liaukos. Pietiniuose rajonuose žiemoja gerai, šiauriniuose sunkau, naudoja daug maisto, nes anksti pradeda auginti perus. Žūva daug bičių, todėl šeimos pavasarį ilgiau vystosi. Stipriausios esti vasaros viduryje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Krajina (Karnika) bitė (A.m. CARNICA)

2003-07-24 | Krajinos bičių evoliucija vyko Balkanų pusiasalio, Jugoslavijos ir Alpių teritorijose. Palygint šaltos žiemos, dažni atšalimai pavasarį, šilta vasara, silpnas ir dažnas lipčiaus medunešis suformavo gyvybinga, greit reaguojančią į besikeičiančias sąlygas bičių veislę. Dabar Krajinos bites laiko daugelio Europos šalių bitininkai. Bitės pilkos, su sidabriniu atspalviu, dažnai su geltonu ruoželiu. Krajinos bitės ramios, nepiktos, išimtos iš avilio korio niekada nepalieka ,o dirba toliau, gerai žiemoja, ekonomiškai naudoja žiemos maistą, pavasarį anksti sustiprėja, todėl gerai išnaudoja pavasarinį medunešį. Neblogai lanko raudonuosius dobilus, bet medaus iš jų surenka mažiau nei Kaukazo bitės. Medų dengia labai baltai. Ne vagilės, gerai orientuojasi ieškodamos medingųjų augalų, puikiai siuva dirbtinius korius, mažai serga. Labiau linkusios spiestis už kitų veislių bites.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Bitės kūno sudėtis

2003-07-24 | Bitės kūno paviršius padengtas elastinga kutikula, kuri reikalinga kaip atrama kojoms, sparnams, raumenims ir kitiems organams. Kutikulos paviršiuje esantys plaukeliai saugo bitės kūną nuo nešvarumų, padeda surinkti ir pernešti žiedadulkes. Kutikulos storumas tam tikrose kūno vietose nevienodas. Jos spalva priklauso nuo bičių veislės. Vietinių bičių plaukeliai pilki, o kutikula tamsi, todėl jaunos bitės atrodo pilkesnės, pasipūtusios, o senos – tamsios, blizgančios. Bitės kūną sudaro trys dalys: galva, krūtinė ir pilvelis. Galva yra trikampės formos. Jos apatinėje dalyje yra burnos organai. Galvos šonuose yra 2 sudėtinės akys, o tarp jų viršugalvyje – 3 paprastos akys.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pagrindinės žinios apie bites

2003-07-24 | Bitinų antšeimio vabzdžių gentis. Yra 4 rūšys. Europoje gyvena 1 rūšis – naminė bitė. P.Azijoje – 3 rūšys: Indijos didžioji bitė, Indijos mažoji bitė ir Indijos vidutinė bitė. Bitės – bendruomeniniai vabzdžiai, gyvena didelėmis ir pastoviomis šeimomis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Briedis (Alces alces L.)

2003-07-24 | Būdingiausi briedžio kūno sandaros bruožai – ilgos kojos, masyvi priekinė liemens dalis, aukšta gogas, stambi galva su didele nukabusia viršutine lūpa. Pasmakrėje ties kaklo pradžia yra plaukais apaugusi odos raukšlė – “barzda”. “Barzdą” turi ir patinai, ir patelės (tik šių ji mažesnė). Antramečių briedžių “barzda” pailga. Trečiųjų gyvenimo metų pradžioje apatinė “barzdos” dalis nukrenta, todėl ji tampa trumpesnė ir buka. Ausys ilgos ir judrios. Iš ausų padėties galima spręsti apie briedžio emocinę būseną. Netrikdomo arba besiilsinčio briedžio ausys nusvirę į šonus. Klausydamasis briedis ausis sukioja, ieškodamas garso šaltinio. Nepasitenkinimą išreiškia laikydamas vieną ausį pakeltą, kitą – nuleistą. Agresyviai nusiteikęs, ausis priglaudžia išilgai kaklo, o išgąsdintas – jas atsuka atgal, tartum klausytųsi garsų iš už nugaros. Ramus briedis galvą ir kaklą laiko beveik horizontaliai. Galva iškelta aukštyn – ženklas, kad jis sunerimęs arba išsigandęs.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!