LT   EN   RU  
2021 m. gruodžio 8 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Biologija
Valgomasis svogūnas

2003-07-24 | Valgomasis svogūnas – daugiametis žolinis augalas. Svogūnas apvalus arba iš galų šiek tiek suplotas, padengtas rausva, gelsvai ruda, rečiau balta ar violetine plėve. Šaknys plonos, kuokštinės. Stiebas stačias, lapai vamzdiški, tuščiaviduriai, nusmailėjusiomis viršūnėmis.Žiedai smulkūs, žalsvai balti, ant ilgų žiedkočių, susitelkę į rutulišką skėtį, išaugantį stiebo viršuje. Vaisius – dėžutė; joje – juodos trikampės sėklos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Valgomasis česnakas

2003-07-24 | Valgomasis česnakas – daugiametė svogūninė daržovė. Svogūnas susideda iš 6-10 skiltelių., apsigaubusių balta plėvele. Stiebas status, 30-40 cm. aukščio. Jo viršūnė iki žiedyno spirališkai susisukusi, lapai siauri, linijiški, šiurkščiais kraštais. Žiedai smulkūs, balti arba blyškiai violetiniai, ant ilgų žiedkočių susitelkę į skėtį. Skėtyje, greta žiedų išauga daug mažų svogūnėlių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vaistinė ramunė

2003-07-24 | Vaistinė ramunė – vienametis, 20-40 cm. aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė. Stiebas status, plikas, labai šakotas. Lapai pražanginiai, bekočiai, 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti, pilki. Žiedai susitelkę į graižą. Kraštiniai graižo žiedai piesteliniai, liežuviški, balti, viduriniai – dvilyčiai vamzdiški, geltoni. Vaisius – pailgas rusvai žalias lukštavaisis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Paprastoji vyšnia

2003-07-24 | Paprastoji vyšnia – 3-7 m. aukščio medis, kurio šakniniai ūgliai gali sudaryti platų krūmyną. Žievė pilkai ruda, blizganti. Lapai paprasti, kotuoti, pjūklišku kraštu, tamsiai žali. Žiedai balti, taisyklingi, ant ilgų žiedkočių, po 2-5 susitelkę į skėtiškus žiedynus. Vaisiai – tamsiai raudoni, sultingi kaulavaisiai ant ilgų kotelių. Jų sultingumo minkštumo viduryje – didelis, kietas, šviesus kauliukas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Paprastoji avietė

2003-07-24 | Paprastoji avietė – daugiametis, iki 1,5 – 2 m. aukščio puskrūminis, tiesiais apatinėje dalyje dygliuotais stiebais. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, apatinė jų pusė balsva. Žiedai balti susitelkę į viršūnines arba pažastines kekes. Vaisius (uoga) sutelktinis raudonas rečiau geltonas, sudarytas iš daugelio vaisiukų – kaulavaisių apaugusių trumpais plaukeliais.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Paprastasis moliūgas

2003-07-24 | Paprastasis moliūgas – vienametis žolinis augalas. Stiebas vijoklinis, apaugęs standžiais plaukeliais. Lapai dideli, šiurkštūs, pirštiškai penkiadaliai; greta lapų išauga šakoti ūseliai. Moliūgas gali vyniotis ant jam pasitaikančių kliūčių. Augalo žiedai vienalyčiai, dideli, geltoni, pavieniai, išauga lapo pažastyse. Vyriški žiedai didesni už moteriškus. Vaisius didelis, slipsės formos.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Paprastasis kukurūzas

2003-07-24 | Paprastasis kukurūzas - vienametis, 1-3 m. aukščio žolinis augalas. Šaknys kuokštinės, stiebas storas, bambliuotas, stiprus. Lapai priešiniai, dideli, lansetiški, linijiški. Žiedai vienalyčiai. Kuokeliai (vyriški) žiedynai – netikrosios varpos. Susitelkę į šluotelę stiebo viršūnėje. Piesteliniai (moteriški) – lapų pažastyse. Trumpuose varputėse. Vaisius, stambus, baltas, gelsvas arba rusvas grūdas. Kukurūzas auginamas Lietuvoje kaip pašarinis ir maistinis augalas. Žydi liepos – spalio mėnesį. Vaisiai (burbuolėse) subręsta rugsėjo – spalio mėnesį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Juodasis serbentas

2003-07-24 | Juodasis serbentas – 1-2 aukščio šakotas krūmas. Lapai pražanginiai, 3-5 skiautėmis, stambiai dantyti, ant ilgų lapkočių. Apatinėje lapo pusėje gausu liaukučių, kurios išskiria eterinį aliejų. Žiedai maži, rausvai žalsvi po 5-10 susitelkę į svyrančias kekes. Vaisius – rutuliška, sultinga, juoda, kvepianti daugiasėklė uoga. Juodasis serbentas Lietuvoje dažnas. Auginamas soduose, savaime auga drėgnuose miškuose, upių ir ežerų pakrantėse. Žydi balandžio – gegužės mėnesį. Uogos prinoksta liepos – rugpjūčio mėnesį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Katinų muziejus šventė gimtadienį

2003-06-29 | Vienintelis šalyje Šiaulių katinų muziejus ketvirtadienį minėjo 13-ąsias metines. Į Jaunųjų gamtininkų stotyje įsikūrusį muziejų sugužėję svečiai pasveikino ir 'direktoriumi' tituluojamą Europos trumpaplaukių veislės katiną Mikį, kuriam sukako 10 metų. Muziejaus įkūrėja šiaulietė 79 metų Vanda Kavaliauskienė įvairiausius suvenyrus, kitą su katinais susijusią simboliką pradėjo rinkti prieš 36 metus, kai iš Lenkijos sugrįžusi draugė parvežė žaislinį katiną. Kai surinkti eksponatai nebetilpo šiaulietės namuose, buvo perkelti į tris įkurto muziejaus sales. Dabar muziejuje – gerokai daugiau nei 10 tūkstančių eksponatų, per 4 tūkstančius eilėraščių apie katinus iš viso pasaulio. Į muziejaus ir 'direktoriaus' gimtadienį atvyko svečių net iš Jonavos rajono Čičinų pradinės mokyklos. Vaikai atsivežė pačių padarytų katinų, eilėraščių. Daugiausia dovanų sulaukė katinas Mikis – jam padovanota daug pakuočių ėdalo.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Kačių veislės: Somali katės

2003-06-29 | Somalio veislės katės istorija yra panaši į bjauraus ančiuko istoriją, kai šis, visų stumdomas ir niekinamas, pavirto gražuole gulbe.
Jau maždaug praeito šimtmečio pradžioje anglų veisėjai, auginantys abisinijos kates, nutarė paeksperimentuoti. Jie svajojo išveisti melsvakailes ir sidabrinio atspalvio abisines. Gyvūnai buvo kergiami su persais, angoromis, o taip pat su visų mėgiamais šinšilo katinais, kurie gimdavo juodi, o po trijų mėnesių įgaudavo tikingo kailį, tai yra, jo plaukas tapdavo sidabriškai baltas su juodais galiukais.Tose vadose pradėjo gimti vienas kitas kačiukas su ilgu plauku ir panašiu į tikingą kailiu. Jie, žinoma buvo atidedami tolimesniam veisiamajam darbui. Tuo metu svajonė apie abisinę šinšilo kailiu neišsipildė. Bet jau buvo padėtas pagrindas tolesniam abisinių veisimui.

Lankomumo reitingasKomentarų: 4

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!