LT   EN   RU  
2021 m. spalio 28 d., ketvirtadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Biologija
Ar visi paukščiai migruoja?

2003-05-31 | Dauguma šiaurės ir vidutinių platumų paukščių šiaurės pusrutulyje migruoja, taip išvengdami nepalankių sezonų sąlygų. Paprastai tai lemia vidutinė žiemos temperatūra, todėl arčiau vandenynų ar į pietus toliau esančiuose kraštuose paukščiai yra sėslesni. Pavyzdžiui, daugelis Anglijos paukščių yra sėslūs, tuo tarpu daugiau į pietus, Europoje,- migruojantys. Didelė dalis subtropikuose gyvenančių paukščių taip pat keliauja, tuo tarpu tropikuose tokių paukščių yra labai nedaug. Amerikos kontinente, Kanadoje, migruoja beveik visos paukščių rūšys. Mažiau migrantų yra JAV, dar mažiau - Meksikoje. Amazonės baseine visos paukščių rūšys sėslios, nedaug keičia vietą tik ieškodamos maisto. Labai nevienodai migruojantys paukščiai pasiskirsto biotopuose. Vasarą paukščiai randa puikias mitybos sąlygas laukuose, pelkėse, vandens baseinuose, tuo tarpu žiemą čia jiems visai nebūna maisto, kadangi vanduo užšąla, laukai pasidengia storu sniego sluoksniu.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Migravimo svarba paukščiams

2003-05-31 | Trumpą vasarą šiaurėje būna daug ir lengvai surandamo maisto. Ten ypač palankios sąlygos paukščiams veistis. Paukščių migravimas atsirado neatsitiktinai, jis buvo ir yra naudingas rūšiai. Dabar stebimos kelionės formavosi šimtmečius, veikiant natūraliajai atrankai. Tačiau kyla klausimas, kodėl ne visi paukščiai migruoja? Taip yra dėl to, kad, adaptuodamiesi prie aplinkos ir evoliucionuodami dėl jos poveikio, paukščiai skirtingai specializavosi. Juk vieni sparnuočiai – tolimieji migrantai, kiti skrenda žiemoti tik už kelių šimtų kilometrų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Migravimo priežastys

2003-05-31 | Kodėl rudenį paukščiai išskrenda į šiltuosius pietus, o pavasarį ten nepasilieka, vėl grįžta į perėjimo vietas šiaurėje? Šie klausimai seniai domina tiek paukščių tyrinėtojus, tiek kitus besidominčius gamta žmones. Migravimo priežastis pamėginkime įsivaizduoti mūsų respublikos pavyzdžiu. Pradėjusiems skraidyti jaunikliams reikia daugiau maisto, be to, paukščių padaugėja. Suaugusiems paukščiams reikia atstatyti energiją, išeikvotą perint ir šeriantis. Tuo tarpu orui vėstant, daugelio paukščių rūšių maisto šaltiniai senka, mažėja vabzdžių, be to, paukščiai daugiau eikvoja energijos. Atsiradus sniegui ir ledui, maisto būna labai sunku susirasti. Dar sutrumpėja šviesusis paros laikas, kuriuo paukščiai ieškosi maisto. Badaujantys paukščiai nusilpsta ir greitai žūva.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Truputis paukščių migracijos tyrimo istorijos

2003-05-31 | Jeigu neskaitytume kai kurių aprašomojo pobūdžio darbų, kuriuose iš dalies paminėtos paukščių migracijos, tai pirmą kartą mokslininkai paukščių perskridimas apibūdintas ir paaiškintas Aristotelio “Gyvūnų istorijos” aštuntoje knygoje (IV a. pr. m. e.). Dabartinius mokslininkus stebina Aristotelio žinios apie paukščių migraciją. Jo nuomone paukščių kelionės tai pasitraukimas į šiltesnius kraštus, atėjus atšiauriai žiemai. Taiklios Aristotelio pastabos apie paukščių riebalų kaupimą prieš rudeninį perskridimą. Taip pat jis žinojo, kad įvairios paukščių rūšys skrenda įvairiu laiku bei daugelį kitų momentų. Aristotelis tiek daug žinojo apie sezoninį paukščių perskridimą, kad jo mokslo pasekėjas Romos filosofas Plinijus, gyvenęs po 400 metų tik pakartojo skelbtas tiesas. Dar daug amžių įvairūs mąstytojai, grįždami prie sezoninių paukščių migracijų, kartojo tikslias ir klaidingas Aristotelio mintis. Šis genialus mąstytojas klydo manydamas, kad daugeliui paukščių rūšių būdingas žiemos įmigis. Taip jis aiškino periodinį kregždžių, gandrų, vieversių, strazdų, varnėnų, karvelių ir pelėdų pasitraukimą rudenį ir staigų pasirodymą pavasarį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Akvariumų tipai. Kokį pasirinkti?

2003-02-25 | Kokį akvariumą pasirinkti? Kaip jį įrengti? Kokias žuvytes įsigyti? Šiuos ir dar daugybę kitų klausimų sau užduoda beveik visi pradedantieji, žengiantys pirmuosius "šlapius" žingsnius akvariumistikoje. Į kai kuriuos klausimus pamėginsiu pateikti atsakymus tolimesniuose skyriuose. Pirmiausiai, visi akvariumai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes - tai gėlavandenius akvariumus ir jūrinius akvariumus. Jūriniai akvariumai tikrai netinka pradedančiąjam akvariumistui, jų priežiurai reikia turėti nemažai žinių ir patirties akvariumistikos srityje.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Šuns pratinimas prie vardo

2003-02-08 | Šuns vardas - garsinis signalas dėmesiui atkreipti. Vardas parenkamas trumpas, skambus. Paprastai šuo prie vardo pratinamas jaunas. Kartais, nežinant vardo, tenka pratinti ir suaugusį šunį. Pratinama taip: kaskart priėjus prie šuns 3-4 m atstumu, švelniai 2-3 kartus ištariamas jo vardas. Po to visai priartėjus duodamas skanėstas. Šuniui ėdant, vardas ištarimas dar 2-3 kartus. Po kelių dienų, kai šuo pradeda reaguoti šaukiamas vardu, vietoj maisto ar skanėstų paskatinamas paglostant ir ištariant "Geras!". Vėliau, šuniui pripratus prie vardo, jis skatinamas vis rečiau.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Dresiruotojo ir šuns santykių užmezgimas

2003-02-08 | Geri dresiruotojo ir šuns savitarpio santykiai nusistovi jiems bendraujant. Dresiruotojas turi šunį kasdien valyti, šerti, girdyti, vesti pasivaikščioti. Kai šuo prie dresiruotojo pripras ir juo pasitikės, reikia pradėti jį dresiruoti. Jei dresiruotojui artinantis šuo džiaugsmingai loja, šokinėja, šiam priėjus glaudžiasi, nueinant žiūri įkandin, stengiasi sekti iš paskos, dresiruotojui pasislėpus ir pašaukus, ieško jo, pakėlus balsą, nebijo - vadinasi, šuns ir dresiruotojo santykiai geri.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Prancūzų buldogas

2003-02-08 | Ilgą laiką dėl šios veislės kilmės ginčijosi anglai ir prancūzai. Ir vieni, ir kiti šią veislę laikė sava. Ginčą nutraukė Pasaulinė kinologų federacija, pavadinusi šį įdomų šunį prancūzų buldogu. Kol vyko ginčai, XIX a. vid. prancūzų buldogai pelnė paryžiečių simpatijas. Sunku buvo rasti parduotuvę ar pirklio namus, kuriuose nebūtų gyvenęs šis įdomus šuo, prancūzų pasididžiavimas. Pirmą kartą į parodą prancūzų buldogai pateko Paryžiuje 1903 m. Tai ramus, sumanus, protingas šuo, geras namų sargas ir žmogaus draugas. Jis labai nereiklus gyvenimo sąlygoms, dėl trumpo kailio lengvai prižiūrimas, gali gyventi mažuose butuose. Stiprus, nedidelio ūgio, kresnas, trumpaplaukis, raumeningas, trumpu ir buku snukiu, tiesiomis stačiomis ausimis. Jis turi sverti ne daugiau kaip 14 kg ir ne mažiau kaip 8 kg. Aukštis proporcingas svoriui (30-35 cm).

Lankomumo reitingasKomentarų: 6

plačiau >>

Juodasis terjeras

2003-02-08 | Ši veilė išvesta "Raudonosios žvaigždės" veislyne (prie Maskvos), kryžminant erdelterjerus, ryzenšnaucerius bei rotveilerius. Kai kurie šios veislės šunys turi niūfaundlendo, vokiečių aviganio ir Kaukazo aviganio genų. Juodieji terjerai aukštesni nei vidutinio ūgio, tvirto ir tvirto grubaus konstitucijos tipo, pikti, nepasitikintys svetimais žmonėmis, gerai prisitaikantys prie įvairių klimato sąlygų. Naudojami apsaugos tarnybose.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Basetas

2003-02-08 | Tai trumpakojai šuneliai, kilę iš senųjų prancūzų šunų veislių. XIX a. viduryje basetai pateko į Angliją, kur buvo išveista angliška šios veislės atmaina. Tai stambesni šunys negu prancūzų basetai. Kai kuriose šalyse basetai auginami kaip medžiokliniai. Jie negreiti, tačiau labai atkakliai persekioja žvėrį, garsiai loja. Su basetais šeimininkas turi būti labai kantrus, nes šie šuneliai yra savarankiški ir nepriklausomi.

Lankomumo reitingasKomentarų: 4

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!