LT   EN   RU  
2019 m. birželio 26 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Ekonomika
Trumpa apžvalga apie bankų atostogas, auksą, naftą ir dolerį

2009-07-27 | Iš dviejų nepriklausomų šaltinių - The International Forecaster ir International Harry Shultz Letter - buvo gauta informacija, kad Amerikos užsienio pasiuntinybės gavo milžiniškas pinigų sumas, kad galėtų jas slapta iškeisti į vietines valiutas. Gautų lėšų pasiuntinybėms turi pakakti visiems metams. Panašūs nurodymai, stebėtojų nuomone, galimi tik laukiant dolerio devalvavimo. Bet nuomonės apie dolerio devalvavimo laipsnį ir terminus labai skirtingos. Amerikiečių brangiųjų metalų ekspertas Kal-as Gronval-as interviu, duotame radijo stočiai GoldSeek Radio papasakojo, kad JAV Federalinė rezervų sistema, privačių rangovų pagalba aktyviai vykdo aukso iš gyventojų konfiskavimą. Kaip vieną kartą išsireiškė Markas Tvenas, istorija nesikartoja, o greičiau rimuojasi. Skirtingai nuo įsakmiojo Ruzvelto konfiskavimo, dabartinis konfiskavimas vykdomas slapta ir apgaulės būdu. Pirmoji apgavystės dalis - manipuliavimas aukso kainomis. „Auksui leido pakilti iki 1000 dolerių už Trojos unciją lygio, truputėlį ten pasilaikyti, o paskui kainą numušė", - aiškina K. Gronvalas. Toliau seka antroji apgavystės dalis. Visoje šalyje laikraščiuose atsirado skelbimai, raginantys nereikalingus juvelyrinius dirbinius ir metalo laužą keisti į kešą. „Auksas - istoriniame maksimume. Atėjo laikas parduoti nereikalingus, praradusius išvaizdą ar jums nepatinkančius žiedus, apyrankes, auskarus, kurie be reikalo guli jūsų komodose", - reklaminės kampanijos logiką aiškina K.Gronvalas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kas yra perprodukcijos krizė arba kolonijinis mokestis?

2009-07-15 | Perprodukcijos krizė - tai reiškinys, kada prekių pagaminama daugiau, negu jų galima suvartoti. Pati žymiausia perprodukcijos krizė, su kuria susidūrė pasaulis, - tai Didžioji praeito amžiaus 30-ųjų metų depresija, kurios baigtimi buvo Antrasis pasaulinis karas. Kadangi kapitalizmas negali gyvuoti be perprodukcijos krizių, mokslininkams, ekonomistams, politikams kilo klausimas :" O kaip išvengti perprodukcijos krizių?" Juk kas yra kapitalizmas? Kapitalizmas - tai laisva verslininkystė, kada žmonės savarankiškai sprendžia, į kokį verslą, kokią gamybą jie investuos savo pinigus. Aišku, visi puola investuoti į perspektyviausias ir rentabiliausias sritis. Taip kyla verslo, verslininkų ir gamybos perteklius. Galų gale, turi gi kažkas bankrutuoti, kažkas turi iššokti pro langą. Milijonai žmonių turi išeiti į gatves. Bet po karo visas kapitalizmas tapo socialiniu. O socialinis kapitalizmas reiškia, kad vyriausybės negali sau leisti šimtų tūkstančių nuskurdusių ir dešimčių milijonų bedarbių. Negali sau leisti išmesti žmonių į gatvę. Aišku, kilo mintis: tam, kad būtų nugalėta perprodukcijos krizė, reikia pastoviai didinti paklausą. Dėl to gimė koncepcija: „Kad nekiltų perprodukcijos krizės, kad pastoviai didėtų vartotojų paklausa, būtina, kad žmonės turėtų vis daugiau ir daugiau pinigų". Negalima gi žmonėms paprasčiausiai mokėti daugiau pinigų - bus infliacija.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Nauja emigracijos banga gali būti didesnė

2009-07-01 | Viena iš didžiausių Lietuvoje mokesčių gražinimu užsiimanti įmonė „RT Tax" 2010 m. prognozuoja dar vieną emigracijos bangą. Bendrovės specialistai teigia, kad šiuo metu be darbo likę Lietuvos gyventojai plūstels į Vakarų Europą, vos tik ten pagerės ekonominė situacija. „Pastaruoju metu jaučiame didelį susidomėjimą mokesčių grąžinimu. Lyginant su praeitų metų pirmuoju pusmečiu, šiemet 30 proc. išaugo skaičius žmonių besiregistruojančių mokesčių susigražinimui dar prieš išvykstant darbuotis svetur", - sako mokesčių gražinimo bendrovės „RT Tax" direktorius Žydrūnas Janušauskas. Kitas rodiklis, rodantis, kad išaugo norinčių emigruoti skaičius - padaugėjo klientų, kurie kreipiasi dėl mokesčių permokos užsienio valstybėje sugražinimo vien tik tam, kad vėl galėtų išvykti dirbti į užsienį. Kadangi vidutinė grąžinamų mokesčių suma yra apie 1200 litų, tai šiek tiek pridėjus jau galima vėl bandyti ieškoti darbo užsienyje padedant įdarbinimo agentūroms ar savarankiškai. „Tendencija labai aiški. Lietuvoje dabar yra labai daug žmonių, kurie neteko darbo ir artimiausiu metu neturės galimybių jo susirasti. Kadangi senųjų ES valstybių ekonomika atsigaus greičiau nei naujokių Rytų Europoje, šie žmonės masiškai patrauks dirbti į Vakarus. Tikėtina, kad naujoji emigracijos banga prasidės jau kitais metais ir gali būti didesnė nei kilusi iš karto po įstojimo į ES", - prognozuoja jau dešimtmetį su užsienyje uždarbiavusiais lietuviais dirbančios įmonės vadovas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kapitalizmo budynės

2009-06-17 | Kalbas apie globalizaciją, apie jos varžybų nugalėtojus ir nevykėlius gerokai pritildė globalinį kaimą ištikęs nelemtas „sunkmetis“, kuriam ir tinkamą vardą parinkti nelengva. Globalizacijos reiškiniams paaiškinti vartotos metaforos šiandien kursto ironiškų pašaipų pagundą. Štai dar užpernai neregėtais „proveržių“ šuoliais puikavęsis lietuviškas Baltijos tigras, Jungtinėse Amerikos Valstijose staiga užstrigus globalaus kapitalizmo finansiniam varikliui, virto susigūžusiu Betty Yurdin pasakos tigriuku arbatinuke. Šiandien pasaulinėje žiniasklaidoje vis dažniau nuaidi kapitalizmo vėlę anapilin palydintys balsai, todėl nenuostabu, jog ir lietuviškoji tapo savotiška kapitalizmo budynių užstale: vieni senu žemaitišku laidotuvių papročiu suskubo užgerti į velionio pomirtinę gerovę, dėl ištikusios nelaimės kaltindami valstybę, kiti – nekantravo įkalti paskutinę, tegul ir istoriškai surudijusią, vinį į godaus išnaudotojo karstą. Taigi tariamus nelaimės ištiktuosius suvienijo bendras rūpestis – surasti budynių stalui gerai nupenėtą „atpirkimo ožį“, kuriam visų pirma privalu aplaužyti ragus jei ne už paties kapitalizmo politinę-ekonominę mirtį, tai bent už akivaizdų globalaus kapitalizmo sukeltą moralinį-filosofinį skandalą. Pastebėtina, jog Lietuvos žiniasklaidoje, kaip ir kitur pasaulyje, duris į ekonominės krizės priežasčių supratimą dažniausiai bandyta rakinti savotišku visrakčiu, stengiantis pasakyti paskutinį žodį byloje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pagalvokime, kas įvyks, jeigu JAV prasidės hiperinfliacija ir kodėl jos JAV bandys išvengti

2009-05-05 | Kodėl JAV galima hiperinfliacija, mes jau rašėme ne kartą. Dabar pabandykime paneigti patys save - pagalvokime, kas įvyks, jeigu JAV prasidės hiperinfliacija ir kodėl jos JAV bandys išvengti. Ekonominė šalių padėtis čia neturi reikšmės. Iš dalies todėl, kad kaip elgsis ar galėtų elgtis valiutos per JAV hiperį, pagrindinį vaidmenį vaidina jų integracija su valstijomis. Aiškinu euro pavyzdžiu. Faktas, kad antroje 2010 - pirmoje 2011 metų pusėje JAV įvyks hiperinfliacija. Techniškai šitas procesas greičiausiai atrodys kaip fizinių ir finansinių aktyvų monetizavimas. T.y. FRS pinigus skirs specialiu tarifu per 4- 5 įgaliotus bankus visuotiniam finansinių aktyvų ir nekilnojamojo turto išpirkimui. Kas gi atsitiks su tokiais finansiniais aktyvais, kaip obligacijos, kreditai ir t.t.? Jų vertė doleriais liks nepakitusi, bet dėl veržlios dolerio devalvacijos jų vertė kitomis valiutomis kris. O dabar pagalvokime, kaip tai atsilieps ES. Žymią euro zonos institutų finansinių aktyvų dalį sudaro Amerikos finansiniai aktyvai. Tikslaus skaičiaus aš, aišku, nežinau, bet jį galima nuspėti. Viso finansinių aktyvų, kuriuos turėjo užsieniečiai, 2007 metų pabaigoje buvo 16,049 mlrd. $ ( 1 ). Iš jų 10,518 mlrd. $, t.y. 2/3, sudarė kreditai, depozitai, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai su fiksuotu nominalu, o taip pat debitiniai įsiskolinimai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Amerikos imperijos kolapsas

2009-04-24 | Dėl kasdieną tūkstančiais prarandamų darbo vietų mūsų ekonominė krizė neišvengiamai peraugs į politinę. Prancūziją, Turkiją, Graikiją, Ukrainą, Rusiją, Latviją, Lietuvą, Bulgariją ir Islandiją sukrėtę gatvės protestai, streikai ir maištai neišvengiamai įtakos ir mus. Tai tik laiko klausimas. Ir nereikės ilgai laukti. Prastėjant reikalams, Jungtinės Amerikos Valstijos pasiners į ilgą socialinio nestabilumo laikotarpį. Per visą Amerikos istoriją dar negrėsė toks pavojus mūsų demokratijai, ir niekada dar nebuvo tokia reali totalitarizmo tikimybė. Išsikvėpė mūsų gyvenimo būdas. Mūsų imperija griūva. Tos gerovės, kurioje gyvename mes, mūsų vaikai daugiau niekada nepatirs. Skurdas ir neviltis kaip tvanas užtvindys viską aplinkui. Tai liūdna ateitis. Ir prezidentas Obama nieko negalės pakeisti. Žvilgtelkite į niūrią statistiką. Tarptautinės darbo organizacijos paskaičiavimu, beveik 50 milijonų žmonių praras darbą. Jungtinėse Amerikos Valstijose 3,6 milijono žmonių jau prarado darbą. Tarptautinis Valiutos Fondas prognozuoja:. 2009 metais globali ekonomika paaugs tik 0,5 proc., po Antrojo pasaulinio karo tai pats blogiausias rodiklis. JAV jau bankrutavo 2,3 milijonai namų ūkių. Šiais metais šis skaičius bus dar didesnis. 2008 metais sužlugo beveik 20 tūkstančių bankų. Nuogąstaujama, kad šiais metais JAV bus uždaryta 62 tūkstančiai įmonių. Nedarbas, pridėjus nusivylusius rasti darbą ir užimtus iš dalies, artėja prie 14 proc. ribos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

G20 sutarė kovai su krize skirti trilijoną JAV dolerių

2009-04-02 | Didžiausių pasaulio ekonomikų lyderiai sutarė dėl pasaulinės krizės problemų sprendimo priemonių, kurių vertė siekia 1 trilijoną JAV dolerių. Pranešama, jog papildomi 750 mlrd. bus skirti krizės apimtoms šalims padedančiam Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Taip pat sutarta imtis sankcijų prieš užslėptus mažus mokesčius ir griežtesnį pasaulinį finansų reguliavimą. Maždaug 250 mlrd. JAV dolerių sutarta skirti pasaulinės prekybos skatinimui. Didžiojo dvidešimtuko vardu Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas paskelbė, jog pasaulio lyderiai sutarė griežčiau kontroliuoti bankininkų užmokesčius ir premijas, be to, nuspręsta įkurti nauja Finansų stabilumo valdybą, dirbsiančią drauge su TVF ir padėsiančią užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą ir garantuosiančią, kad apie blogėjančią finansų sistemos padėtį būtų įspėjama iš anksto. G20 lyderiai taip pat sutarė griežčiau reguliuoti apsaugos fondus ir kreditų reitingavimo agentūras, skurdžiausioms šalims suteikti papildomą 100 mlrd. JAV dolerių pagalbą. Taip pat sutarta dėl bendrų veiksmų, bankams atsikratant blogų paskolų. „Tai diena, kai pasaulis susivienijo kovoje su globalia recesija. Ne tik žodžiais, bet ir globalaus atsigavimo ir reformų planu, turinčiu aiškų įgyvendinimo planą", - teigė G. Brownas. Anot jo, greitai ekonominės situacijos pataisyti negalima, tačiau šalių lyderiai įsipareigojo daryti viską, kas bus būtina.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Federalinė rezervų sistema: savo esme yra tikrai globalių mastų apgavystė

2009-03-29 | Tiems, kurie vis dar naiviai tikisi, kad JAV Federalinė rezervų sistema yra vis dėlto valstybinė struktūra, pateiksime dar vieną šimtaprocentinį indikatorių. Valstybės tarnautojai savo atlyginimą gauna iš biudžeto. Tai štai, FRS darbuotojai iš biudžeto nieko, nė cento, neima. Savo atlyginimus jie užsidirba patys. Kaip gi užsidirba? Labai paprastai - spausdina pinigus. Tai ne pokštas. "FRS gauna finansavimą JAV vyriausybės kreditavimo sąskaita, perkant valstybinius vertybinius popierius". Skamba gražiai - o kaip iš tiesų? O kontora dirba taip. Ateina JAV vyriausybė ir sako, kad jai reikia 100 mlrd.$. FRS darbuotojas įjungia spausdinimo stakles, o tiksliau - kompiuterį, ir daro įrašą Amerikos valstybės biudžeto sąskaitoje. Svarbi detalė: Federalinė rezervų sistema neturi jokių aukso ar valiutos atsargų, į kuriuos besiorientuodama ji gaminasi pinigus. Nėra jokių apribojimų, nėra jokių sulaikančių faktorių. Paprasčiausiai ėmė ir nupaišė naujus pinigus! Eiliniam piliečiui labai sunku suprasti šitą momentą. Kaip tai ėmė ir nupiešė? O štai taip! Jungtinėse Amerikos Valstijose atsirado naujas 100 mlrd. dolerių. Prezidentas gali pradėti naują ginklavimosi programą. Negrynieji pinigai bus pervesti į gamyklų, gaminančių ginklus, sąskaitas, į uniformų tiekėjų sąskaitas. Skaitmeninius pinigus gaus „Boingas" ir „Lokchidas", o jau iš įmonių sąskaitų doleriai papildys plastikines darbininkų korteles, mokesčių pavidalu sugrįš į biudžetą arba kaip užmokestis bus įšvirkšti į ekonomiką.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Įveikiant krizę pagal Keynesą

2009-03-25 | Praėjus daugiau kaip šešiasdešimt metų nuo vieno iš žymiausių XX amžiaus ekonomistų Dž. M. Keyneso (John Maynard Keynes, 1883-1946) mirties, jo išdėstyti ekonomikos principai susilaukia vis didesnio atgarsio šiandieninėje vyriausybių ekonomikos politikoje. Tiek JAV prezidento Obamos pasiūlytas ekonomikos stimuliacijos paketas, numatantis beprecedentes investicijas į šalies infrastruktūrą, tiek pasigirdę siūlymai kurti naują Bretton Voods sistemą, bei vis garsiau girdimi reikalavimai vyriausybėms imtis aktyvesnio vaidmens ekonomikoje, tai tik dalis priemonių, tiesiogiai susijusių su Keyneso pasiūlymais, siekiant įveikti ekonominius nuosmukius. Keyneso ekonominės teorijos prielaidos susiformavo pasauliui išgyvenant Didžiosios depresijos laikus, tad sąlyčio taškų su šiandienos situacija yra daug daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šiandieninė pasaulinė krizė, be akivaizdžių skirtumų, turi neabejotinų panašumų su XX amžiaus Didžiąja depresija - žlungantis pasitikėjimas finansinėmis institucijomis, sparčiai didėjantis nedarbas, socialinės įtampos ir kt. Iki pat Didžiosios depresijos laikų ortodoksine ekonomikos srove buvo laikoma klasikinė ekonomikos teorija, besiremianti laissez-faire principu. Būtent dabar, laissez-faire doktrinotos laikymasis įvardijamas, kaip vienas iš veiksnių, nulėmusių naujausią finansinę krizę.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Europos turtas pusvelčiui atiteks jankiams, o Rusijoje iš tikrųjų gimsta regioninė rezervinė valiuta

2009-03-20 | Yra dar keletas minčių kuriais norėčiau pasidalinti. Kadangi bus kalbama apie visų lietuvių širdžiai mielą Rusiją EU ir JAV kontekste, prašyčiau iš karto akmenimis neužmetinėti, o pasistengti be emocijų paanalizuoti galimą valiutinę šio regiono ateitį. Taigi - kokie esminiai monetariniai pokyčiai įvyko Rusijoje per paskutinį pusmetį? Rusija panaudojo pusė esamų valiutinių rezervų bėgančiųjų kapitalų dengimui, devalvavo rublį, konvertavo didžiąją dalį valiutinių kreditų į rublinius ir atsisakė "currency board". Tai yra ypač svarbu. Tai pirmas rimtas žingsnis į finansinę nepriklausomybę nuo Vakarų finansinio modelio. Per paskutinius pora mėnesių Rusijos CB nedalyvauja valiutinėse intervencijose. T.y. jis nebedaro to - ką daro Lietuvos ar kitos valstybės su valiutos valdybos modelių CB - jis nebeemituoja į apyvartą rublius priklausomai nuo valiutinių pajamų. Visos valiutinės šalies pajamos yra sanuojamos per Vnešekonombanką. Tolimesnis žingsnis, kuris tiesiog prašosi - tai valiutos atsargu dalinė arba visiška likvidacija. T.y. greitu metu Rusijos CB jau nebereikės valiutinių rezervų (kurie dabar sudaro ~300mlrd.USD), nes visi atsiskaitymai, bei kreditavimas per valstybinius bankus yra perorientuojami į rublius, kaip ir atsiskaitymai su artimiausiais partneriais. Manau jiems dar reikės kokiu metų-kitų rublinės kreditavimo sistemos subalansavimui ir ilgaialikų kreditų palūkanų normalizavimui iki priimtino lygio, tačiau - tai jie yra teisingame kelyje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!